Ekspertas: Nobelio premijos išryškino ir juodąją farmacijos pusę

Nobelio premija yra vienas iš garbingiausių pasaulinių apdovanojimų už novatoriškus pasiekimus tam tikroje mokslo ar kitoje srityje ar už ypač svarbią visuomeninę veiklą. Bet šiemetiniai apdovanojimai medicinos bei chemijos srityse lygiuojasi vienas į kitą savo specifika ir svarba.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje, kuri atiteko dviem imunologams, amerikiečiui Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku Honjo, pripažino mokslininkų atliktus imuninės sistemos tyrimus, kurių dėka buvo išrasti vaistai, pakeitę požiūrį į vėžio gydymą.

Trečiadienį amerikietis George'as P. Smithas ir britas Gregory P. Winteris buvo apdovanoti šių metų Nobelio chemijos premija už darbus, padėjusius sukurti „AbbVie Inc.“ „Humira“, - geriausiai pasaulyje parduodamą vaistą, taip pat keletą gydymo antikūniais metodų, padėjusių pagerinti milijonų ligonių gyvenimo kokybę ir pailginti jo trukmę.

Tokie atradimai nebūtų leidę pagaminti naujus vaistus, jei ne didžiulės farmacijos pramonės investicijos ir jos prisiimamos rizikos. Dabar ši pramonė tikisi iš atrastų gydymo metodų uždirbti milijardines pajamas. Be jokios abejonės, vaistų gamintojai ir turėtų tikėtis pasipelnyti iš savo pastangų, - toks jų verslas. Be to, šie medikamentai gali tapti geriausiu tokios pelno motyvacijos rezultatu. Tačiau farmacijos pramonės pastangos uždirbti kuo didesnį pelną gali suveikti priešingai, iškraipyti mokslinius tyrimus ir plėtrą, sudaryti kliūčių įžengimui į rinką, o tai, savo ruožtu, galiausiai padidina kainas sveikatos priežiūros sistemoje.

Čia pateikiamas vienas ryškiausių pavyzdžių: yra šeši rinkoje prekiaujami medikamentai iš sėkmingiausios imunitetą skatinančios antivėžinių vaistų kategorijos, kurie buvo sukurti remiantis J. Allisono and T. Honjo’s moksliniais tyrimais. Įmonės visomis išgalėmis stengiasi išplėsti šių medikamentų naudojimą. Atsižvelgus į tai, kokia pelninga yra naujoji rinka, medikamentų kategorijos lyderio „Keytruda“, kurį sukūrė bendrovė „Merck & Co.“, pardavimai šoktelėjo 89 proc. antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su analogišku praėjusių metų ketvirčiu, - ir galima suprasti kodėl.

Vaistų gamintojai viliasi, kad sujungdami šiuos vaistus su kitais, pavyks išplėsti jų taikymą, nes vieni jie padeda tik mažai daliai pacientų, sergančių tam tikromis vėžio formomis. Tačiau triukšminga tokio pobūdžio kombinavimo reklama kol kas pranoko rezultatus, ir jau iškelta daugybė skausmingų bylų. Ir nors dalis iš tūkstančių šiuo metu nagrinėjamų tokio pobūdžio bylų turi įtikinamą mokslinį pagrindą, daugybė kitų tėra saviapgaulė arba galbūt nereikalingas pastangų dubliavimas.

„Keytruda“ ir kitų tokio pobūdžio medikamentų kainos kainynuose jau dabar siekia neregėtas aukštumas – 150 000 JAV dolerių per metus,, o sujungus šiuos vaistus su kitais kaina ženkliai šoktelėtų, - ypač Jungtinėse Valstijose, kur kainų politikos, taikomos priešvėžiniams preparatams, spaudimas nėra didelis. Jeigu vaistų jungimo iniciatyva paplis, sveikatos priežiūros biudžetai neišvengiamai bus paveikti. O galiausiai pernelyg didelės investicijos į šį vieną vėžio tyrimų aspektą nusmukdys pajamas.

Tuo tarpu „Humira“ prekės ženklo medikamentai priklauso daug labiau subrendusiai rinkai. Problema ta, kad vaistai nesensta taip, kaip to galima būtų tikėtis. Medikamentui, gydančiam reumatoidinį artritą, pritarta 2002 metais, bet nuo tada jo taikymas buvo išplėstas ir jis jau naudojamas gydyti daugelį kitų ligų. Farmacijos bendrovė „AbbVie“ aiškiai suinteresuota apginti savo sunkiasvorę, duodančią 20 mlrd. dolerių per metus pelno, ir ją apsaugo daugybe nepajudinamų patentų. Dėl šios priežasties ji vargu ar susidurs su rimta konkurencija nepatentuotų vaistų srityje Jungtinėse Valstijose bent jau iki 2022 metų, kai jau bus praėję dvi dešimtys nuo pirminio vaisto patvirtinimo. Antraip tariant, „AbbVie“ ilgalaikės išimtinės teisės sveikatos apsaugos sistemai kainuoja dešimtis milijardų JAV dolerių.

Tokia situacija palanki „AbbVie“ akcininkams, bet nepalanki visiems kitiems. Konkurencijos nepatentuotų vaistų srityje trūkumas reiškia, kad medikamento kaina išliks aukšta, ir, tikėtina, kad „AbbVie“ toliau ją didins, o galiausiai vis mažesnei pacientų daliai bus prieinamas šis nepaprastai veiksmingas vaistas.

Vaistų gamintojai, kurie prekiauja įvairiais kitais antikūniais, laikosi kontraversiškos taktikos, kuri vilkina pigesnių savo medikamentų pasiūlą rinkai. Tokia taktika farmacijos pramonėje nėra nauja, tačiau vaistų, egzistuojančių iš dalies tik dėl G. Winterio ir G. Smitho tyrimų, platus pritaikymas, daro tokį vilkinimą ypač brangų.

Šios Nobelio premijos pristato geriausius mokslinius pasiekimus, o farmacijos pramonės gebėjimas atradimus paversti realiais rezultatais yra taip pat pagirtinas. Tačiau pramonei reikia labiau įsigilinti į tai, kaip sėkmė versle dažnai pažadina blogiausius verslo instinktus, o reguliavimo institucijos turi dėti daugiau pastangų juos pažaboti.

Maxas Nisenas yra „Bloomberg Opinion“ straipsnių autorius, rašantis biotechnologijų, farmacijos bei sveikatos priežiūros temomis. Anksčiau jis rašė apie valdymą ir įmonių strategiją naujienų leidiniams „Quartz“ ir „ Business Insider“.