Likus keliems mėnesiams iki žiemos šalčių, energetikos krizė kelia grėsmę, kad vartotojų sąskaitos už elektrą padidės dviženkliais skaičiais, taip pat daro spaudimą pramonės milžinams. Europos šalių vyriausybėms stengiantis sušvelninti poveikį vartotojams, Graikija, pavyzdžiui, pažadėjo subsidijas sąskaitoms už elektrą, o praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje iškilusi elektros energijos tiekimo sutrikimų grėsmė priminė energijos tiekimo mechanizmo trapumą.
Europos Sąjungai, kuri siūlo iki 2035 metų uždrausti naujus iškastiniu kuru varomus automobilius ir nustatyti naujus mokesčius už taršų namų šildymą, didžiulės tokio ambicingo plano išlaidos bus dar sunkiau įtikinamos rinkėjams, kurie ir taip jau kenčia dėl padidėjusių sąskaitų už komunalines paslaugas.
„Be abejo, dabartinis energijos kainų lygis gali apsunkinti diskusijas dėl klimato kaitos dokumentų rinkinio, – sakė Peteris Visas, konsultacinės bendrovės „Rud Pedersen Public Affairs“ vyresnysis patarėjas ir buvęs pirmojo ES klimato kaitos komisaro politinis patarėjas. – Tačiau, jei šiandien dėl energetikos krizės paketas būtų susilpnintas, būtų atitrauktas dėmesys nuo ilgalaikio sprendimo sumažinti Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro, nesprendžiant dujų tiekimo sumažėjimo priežasčių.“
Gamtinių dujų ir elektros energijos kainos 27 šalių regione siekia rekordines aukštumas, Bendrijos ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos. Paklausa auga esant ribotam dujų importui iš Norvegijos ir Rusijos, o kai kurios valstybės kaltina Maskvą manipuliuojant tiekimu. Tuo pačiu metu ES strategija, kuria siekiama sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį visuose sektoriuose – nuo transporto iki gamybos ir žemės ūkio, – paskatino anglies dioksido leidimų paklausą, o jų kainos per pastaruosius dvejus metus šoktelėjo daugiau nei dvigubai ir pasiekė naujus rekordus.
ES siekia pirmauti pasaulinėje kovoje su klimato kaita, rodydama pavyzdį kitoms didžiausioms teršėjoms, pavyzdžiui, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai. Svarbiausias jos iškeltas Žaliojo susitarimo strategijos tikslas – iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Liepos mėnesį pristatytu žaliųjų teisės aktų rinkiniu siekiama suderinti ekonomiką su griežtesniu įpareigojančiu tikslu – iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 procentais, palyginti su 1990 metų lygiu. Įstatymus turi patvirtinti Europos Parlamentas (EP) ir valstybės narės ES Taryboje, o kiekviena institucija turi teisę koreguoti planą; šis procesas gali užtrukti maždaug dvejus metus.
Tačiau mažesnes pajamas gaunančioms Europos šalims, – taip pat žemyne funkcionuojančioms daug energijos vartojančioms pramonės šakoms, – bet kokio perėjimo vargai taps nemaža našta, ir Europos Sąjungai bus daromas spaudimas padėti sušvelninti dabartinio kainų šuolio smūgį.
Kol vyksta politinės derybos, daugelis vyriausybių, nuo Madrido iki Amsterdamo, imasi priemonių sušvelninti tiesioginį energetikos krizės poveikį ir užkirsti kelią reakcijai į anglies dioksido mažinimo politiką. Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonės „gali neatlaikyti ilgalaikio piktnaudžiavimo elektros kainomis laikotarpio“, rugsėjo 20 d. laiške ES pranešė Ispanija, primindama geltonųjų liemenių protestus, kurie prieš dvejus metus supurtė Prancūziją.
Dujų krizė jau sujaukė šią savaitę vykusį energetikos ministrų susitikimą, sušauktą aptarti įstatymų projektus, kuriais siekiama padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir paskatinti energijos taupymą. Nors ES turi ribotus įgaliojimus energetikos politikos srityje, kuri iš esmės išlieka valstybių narių rankose, Europos Komisija (EK) pažadėjo artimiausiomis savaitėmis paskelbti gaires, kuriose būtų apibrėžta, kokias trumpalaikes priemones valstybės gali naudoti pagal Bendrijoje galiojantį įstatymą. Tarp galimų variantų – sumažinti pridėtinės vertės mokestį ir akcizą energijai.
Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis kiek anksčiau pažadėjo ketvirtąjį ketvirtį skirti elektros energijos subsidiją visiems namų ūkiams, kuri padengtų didžiąją dalį numatyto elektros energijos sąskaitų kainų šuolio. Jis taip pat paskelbė, kad iki 2022 metų birželio mėnesio bus sumažintas pardavimo mokestis kavai, transportui, nealkoholiniams gėrimams, kino teatrams, sporto salėms, šokių mokykloms ir turizmo paketams.
Nyderlandai pakoregavo šalies biudžetą ir numatė 500 mln. eurų (586 mln. JAV dolerių) sumą, skirtą sumažinti energijos sąnaudas įmonėms ir namų ūkiams. Ispanija nustatys mokestį už nenumatytą pelną elektros energijos tiekimo įmonėms ir apribos vartotojų sąskaitas už energiją, – toks žingsnis, kritikų teigimu, gali apriboti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius.
„Tai nėra tvaru, – interviu „Bloomberg TV“ sakė Ispanijos energetikos bendrovės „Iberdrola SA“ vykdomasis direktorius Ignacio‘us Galanas. – Dėl to kyla grėsmė visam perėjimui prie naujų energijos šaltinių“.
Tačiau Europos vyriausybės turi ribotas veiksmų galimybes, kad išspręstų energetikos krizę, dar labiau neapsunkindamos savo klimato kaitos tikslų.
„Mažai tikėtina, kad politikai pakeis kryptį ir grįš prie anglies gamybos arba pakeis požiūrį į anglį, – sakė „RBC Europe Ltd.“ analitikas Johnas Muskas. – Sunku numatyti, kokių priemonių galima imtis norint artimiausiu metu sušvelninti dujų ir elektros energijos pasiūlos ir paklausos suvaržymus. Greičiausiai laukia keleri sunkūs metai, kiek tai susiję su vartotojų kainomis, todėl gali tekti imtis tam tikrų priemonių, kurios vienaip ar kitaip padėtų vartotojams.“
Didžiausi pramoniniai energijos vartotojai yra ypač jautrūs tiesioginiam kainų šuolio poveikiui. Cinko gamintojas „Nyrstar NV“ ketvirtadienį pranešė dienos piko metu mažinantis gamybos apimtis pagrindinėje Nyderlandų gamykloje. Regioninių aliuminio gamintojų elektros energijos sąnaudos gali sudaryti apie 80 proc. visos prekės kainos, laiške ES energetikos komisarei Kadri Simson rašė Metalų pramonės asociacija „Eurometaux“, ragindama toliau remti šį sektorių.
„Dėl šių kylančių elektros energijos kainų jau buvo apribotas elektros energijos tiekimas, todėl mūsų sektorius gali būti dar labiau perkeltas už Europos ribų, jei šis klausimas nebus sprendžiamas, – teigė lobistai. – Esame taip pat susirūpinę, kad jei elektra išliks per brangi, nebus skatinamas pramonės elektrifikavimas, kaip anglies dioksido išmetimo mažinimo būdas, o tai pakenks ES „Žaliojo susitarimo“ tikslams.“