Nuo gegužės 26 dienos šalies medicinos technologijų bendrovės negalės laisvai eksportuoti savo gaminių į Europos Sąjungą (ES) taip, kaip jie tą darė daugybę metų. Dabar jie bus nuleisti iki „trečiosios šalies“ statuso, kuriuo remiantis privalės paskirti atstovą Bendrijoje ir laikytis atitinkamų ES produktų ženklinimo specifikacijų, taip pat bus apkrauti ir kita biurokratine našta.
Tokios aplinkybės verčia sektorių pasijausti įkaitu pavojingame trinties kare tarp Briuselio ir Šveicarijos – panašiame į kandžią Junginės Karalystės „Brexit“ kovą su 27 narių Bendrija, – ir kelia pavojų 250 mlrd. Šveicarijos frankų (278 mlrd. JAV dolerių) vertės prekybos santykiams.
Nesėkmingas abiejų pusių bandymas pasiekti naują visa apimantį politinį susitarimą, kuris pakeistų grupę atskirų jų santykius reguliuojančių sutarčių, žada šveicarų tautai ekonominę pražūtį dėl galimai atsirasiančių didesnių kliūčių bendrojoje rinkoje. Tolesnis santykių su šalies didžiausia eksporto paskirties vieta prastėjimas gali pakenkti jos elektros rinkai, pramonės bendrovėms ar bankininkystės sektoriui, kuris siekia plėtoti tarpvalstybinį verslą su ES.
„Tai minų laukas, kuris, deja, atsiveria priešais mus, – sakė Renė Schwokas, Ženevos universiteto politikos mokslų profesorius. – Ir kiekviena iš šių minų sprogs.“
Jokio susitarimo
Didžiausia problema yra „bendrasis susitarimas“, pristatytas 2018 metais, siekiant supaprastinti ryšius tarp ES ir Šveicarijos. Jis turėjo būti nuolatinės Šveicarijos prieigos prie bendrosios rinkos pagrindu, paremtas sandoriais įvairiausiose srityse, nuo žemės ūkio ir civilinės aviacijos iki imigracijos, – dalis jų suderėti prieš kelis dešimtmečius.
Bėda ta, kad toks „bendrasis susitarimas“ nėra populiarius Šveicarijoje: nacionalistai nerimauja, kad jų šalis praras nepriklausomybę, o profsąjungos neslepia susirūpinimo, kad paktas sukels užsienio migrantų-darbininkų antplūdį ir sugriaus aukštų vietinių atlyginimų sistemą. Būtent todėl šveicarai jo nepasirašo ir toliau tenkinasi dvišalėmis sutartimis.
Ant kortos pastatyta daug:
- 2018 metais per 80 proc. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Šveicariją pasiekė iš Europos Sąjungos
- Apie 1,4 mln. ES šalių piliečių gyvena Šveicarijoje, turinčioje per 8,6 mln. gyventojų
- Pusė šveicariškų prekių eksporto apimčių keliauja į ES šalis
- Abipusio pripažinimo susitarimas tarp Šveicarijos ir ES pašalina technines kliūtis prekyboje prekėmis ir taikomas medicinos prietaisams, elektros įrangai ir kitiems gaminiams. Jis apima apie du trečdalius prekybos pramonės produktais tarp abiejų teritorinių-valstybinių struktūrų.
Jau 2019 metais Briuselis mėgino išspausti tokį susitarimą, apribodamas Šveicarijos prieigą prie ES prekybos akcijomis. Toks bandymas nepavyko, ir dabar Bendrija didina statymus. Kiek anksčiau šiais metais Šveicarijos geležinkelių operatorė SBB negalėjo dalyvauti ES mokslinių tyrimų programoje. Ir nors pandemija šį procesą pristabdė, dabar ES vėl grįžta prie Šveicarijos klausimo, nusitaikiusi į pagrindinius ekonominius sektorius ir, regis, mažiau linkusi švelninti savo poziciją po patirties su „Brexit“.
„Aš iš tiesų nematau, kad ES turėtų akstiną ieškoti kompromiso, ir tai yra susiję su „Brexit“, – sakė Nicolas Veronas, vyresnysis mokslinis bendradarbis iš Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“. – Po „Brexit“ ES tenka rimčiau susimąstyti, ką reiškia būti bendrojoje rinkoje ir kokių yra su tuo susijusių teisių bei privilegijų.“
Pasisakydamas viešojoje diskusijoje, kurią gegužę surengė fondas „Jean Monnet Foundation for Europe“, Jacques de Watteville, buvęs Šveicarijos vyriausiasis derybininkas derybose su ES ir šiuo metu einantis banko „Banque Cantonale Vaudoise“ pirmininko pareigas, sakė, kad „ore tvyro griežtesnis tonas“.
Sąlygos
Be to, atrodo, kad Šveicarija nenusiteikusi nusileisti. Berno pareigūnai raginami numoti ranka į leisgyvį susitarimą, ypač tie, kurie atstovauja Šveicarijos liaudies partijai (SVP), žinomai dėl savo antiimigracinių nuotaikų. Nors yra vykdoma kampanija, kuria siekiama išsaugoti susitarimą, vyriausybė perspėja, kad abi pusės vis dar nesutaria šiuo klausimu.
„Šveicarija pasiūlymus vadina nepakankamais, ir dėl šios priežasties abiejų pusių pozicijos tebesikerta, gegužės 12 dieną kalbėjo vyriausybės atstovas Andre Simonazzis.
Tačiau rizikos milžiniškos. Pasak vieno ES pareigūno, susipažinusio su diskusijomis, Šveicarija turi privilegijuotą galimybę naudotis bendrąja rinka per dvišales sutartis, bet turi ir atitinkamų įsipareigojimų. Šiuo metu nėra tokio mechanizmo, skirto užtikrinti Bendrosios rinkos įstatymo dinamišką ir vienodą taikymą, nei metodo, garantuojančio, kad bus laikomasi valstybės pagalbos taisyklių, nėra ir jokios ginčų sprendimo sistemos, sakė pareigūnas.
Šveicarijos raudonosios linijos:
- Šveicarija siekia užtikrinti, kad jai nereikės priimti ES valstybės pagalbos taisyklių
- Nori garantijų, kad šveicarų atlyginimai nebus mažinami
- Kai kas nenori, kad ES piliečiai galėtų lengviau naudotis Šveicarijos socialinių išmokų sistema, tuo atveju, jei prarastų darbą
Tuo metu, kai derybos tarp dviejų pusių stringa, medicinos-technologijų sektorius, kuriame dirba per 60 000 žmonių ir kuris sudaro beveik 3 proc. Šveicarijos bendrojo vidaus produkto (BVP), atrodo pasirengęs laukiamiems nelengviems išbandymams. Nors vyriausybė imasi priemonių užtikrinti tolesnį ES prekių tiekimą į Šveicariją, pramonės grupė „Swiss Medtech“ prognozuoja, kad įmonių produktų plėtros sąnaudos padidės 30 proc. dėl atsiradusių kliūčių prekybai.
Jeigu pramonės ir farmacijos bendrovių laukia panašus likimas, toji sąskaita kasmet gali siekti iki 1,3 mlrd. frankų, teigia ekspertų grupė „Avenir Suisse“.
Šveicarijos verslo lobistinė įmonių profsąjunga yra vienų iš tų organizacijų, kuri ragina vyriausybę sustiprinti pastangas pasiekti susitarimą. Be to, šiais metais rinkos tyrimų įmonės gfs.bern atlikta apklausa parodė, kad pasipriešinimas susitarimui sumažėjo ir kad susitarimas greičiausiai būtų pasiektas, jei klausimas būtų iškeltas nacionaliniame referendume.
„Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, abiem šalims ekonominiu požiūriu tai nenaudinga, – sakė Janas Atteslanderis, Šveicarijos įmonių profsąjungos tarptautinių santykių vadovas. – Mums nuostolis, ko gero, daug didesnis.“