ES sopa galvą ne tik dėl „Brexit“: 6 kiti klausimai, statantys Europą ant adatų

Vykstant chaotiškam „Brexit“, sunku įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų aktualesnių klausimų aptarti, kai susitiks Briuselyje. Ir vis dėlto ES dviejų dienų viršūnių susitikimo, prasidedančio ketvirtadienį, darbotvarkėje numatytos itin svarbios temos, nuo prekybinių santykių su didžiausiomis bloko ekonominėmis partnerėmis iki būtinybės rasti kompromisinį sprendimą vyraujant skirtingoms nuomonėms, kaip išgelbėti planetą nuo katastrofiškos klimato kaitos.

Čia apžvelgsime keletą kitų diskusijoms atvirų sričių, kurios privers valstybių vadovus Briuselyje būti budrius ir aktyviai ieškoti sprendimų.

Prekybos derybos su Donaldu Trumpu

Vokietija siekia pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis, idant užkirstų kelią ES automobilių importui taikomiems tarifams, kuriais grasina JAV prezidentas Donaldas Trumpas, – toks žingsnis būtų skaudus smūgis visai Europos automobilių pramonei. ES šalys įdėmiai stebi Prancūziją, kad suprastų, kiek ilgai ji vilkins suteikti įgaliojimus derėtis ES prekybos komisarei Ceciliai Malmstrom. Šių metų sausį ji prašė „uždegti žalią šviesą“ pradėti diskusijas, šiam leidimui turi pritarti visos ES vyriausybės.

Vienas Prancūzijos pareigūnas šią savaitę teigė, kad Paryžius nori garantijų, paaiškinimų ir net JAV geros valios ženklų. JAV pasiuntinys Europos Sąjungoje Gordonas Sondlandas vasarį perspėjo: „Kuo ilgiau ES vadovybė vilkins ir dels, tuo didesnę politinę įtaką mums teks naudoti santykiams perrikiuoti.“

Europos Sąjunga jau pradėjo ruoštis tam atvejui, jei derybos su Jungtinėmis Valstijomis strigs, ir pažadėjo nustatyti atsakomuosius importo muitus maždaug 20 mlrd. eurų (22,7 mlrd. JAV dolerių) vertės amerikietiškoms prekėms, jeigu Vašingtonas įvykdys savo grasinimą įvesti naujus muitus europietiškiems automobiliams.

„Tigro sutramdymas“

Per ketvirtadienį vyksiančius oficialius pietus ES lyderiai ruošis ES-Kinijos viršūnių susitikimui, kuris vyks Briuselyje šių metų balandį. Bendras komunikato projektas, su kuriuo susipažino „Bloomberg“, pateikiamas kaip iki šiol ambicingiausias pasiūlymas patraukti savo pusėn Kiniją ir priversti daugiausia gyventojų turinčią pasaulio valstybę laikytis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos.

ES nori, kad Pekinas įsipareigotų pasiekti galutinį prekybinį susitarimą, kuriuo Europos bendrovėms būtų pašalintos kliūtys į Kinijos rinką. Šiuo dokumentu taip pat siekiama pamėginti „išgelbėti Pasaulio prekybos organizaciją“ ją reformuojant.

„Kinija ir Europa bendromis išgalėmis sieks glaudesnio bendradarbiavimo ir daugiašališkumo, – interviu sakė Kinijos ambasadorius Europos Sąjungai Zhangas Mingas. – Pasauliniu mastu, tiek Kinija, tiek Europos Sąjunga yra aktyvūs daugiašališkumo ir tarptautinės sistemos gynėjai.“

Aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijos vyksta kaip tik tuo metu, kai Kinijos prezidentas lankosi su oficialiu vizitu Romoje; ketvirtadienį atvykęs į Italiją, jis pasiūlys šaliai „pasaulinę strateginę partnerystę“, kuri apimtų platų siekių spektrą, nuo bendromis jėgomis tiesiamo naujojo Šilko kelio iki ryšių stiprinimo ypač jautriuose sektoriuose, įskaitant telekomunikacijų bei uostų sektorius. Italija bus pirmoji iš Didžiojo septyneto (G7) šalių, kuri pasirašys „Juostos ir kelio“ memorandumą, tuo pakurstydama Jungtinių Valstijų susirūpinimą dėl Kinijai atveriamų vartų į tokius strateginės svarbos sektorius kaip telekomunikacijos ir uostai.

5G tinklai

Ir nors ES lyderiai neskelbs išvadų iš savo diskusijų Kinijos klausimais, Pekinas stebės atidžiai. Taip yra dėl to, kad ES vadovai atskirai paragins Europos Komisiją rekomenduoti, kokio „koordinuoto“ požiūrio laikytis diegiant naujos kartos mobiliojo ryšio 5G technologijas. Europos Sąjunga jaučia didžiulį spaudimą iš JAV apriboti kinų įrangos naudojimą diegiant šiuos komunikacijų tinklus nacionalinio saugumo sumetimais. D. Trumpo administracija tvirtina, kad Kinijos įstatymai verčia bendroves prisidėti prie valstybės šnipinėjimo operacijų ir todėl naudojant įrangą iš tokių bendrovių kaip „Huawei“ Vakarų šalys gali tapti pažeidžiamos šnipinėjimui.

Viešieji pirkimai turi būti sąžiningi

ES lyderiai nurodys savo pareigūnams pamėginti įveikti aklavietę, susidariusią dėl 2016 metų užsienio šalių viešųjų pirkimų įstatymo projekto. Pasiūlymas suteiktų Europos Komisijai naujų tyrimo įgaliojimų ir leistų „koreguoti kainas“ pasiūlymuose, kuriuos Bendrijai pateikia užsienio šalyse įsikūrusios įmonės, pagarsėjusios diskriminacinėmis viešojo pirkimo praktikomis (bloko duomenimis, daugiausia iš Kinijos, Indonezijos, Indijos bei Rusijos). Supaprastinta 2012 metų iniciatyvos versija, naujausias planas, vis dar sulaukia pasipriešinimo iš grupės šalių, daugiausia iš Vakarų Europos.

ES pramonės politika

ES lyderiai sprendžia aršios kovos dėl bandymo sujungti „Siemsn AG‘ ir „Alstom SA“ verslus padarinius. Prancūzijos bei Vokietijos svajonė sukurti geležinkelių verslų milžinę, galinčią mesti iššūkį Kinijai, subliuško šių metų kovą, kai Europos Komisijos (EK) konkurencijos prievaizdė vetavo šį susijungimą. Tai paskatino Paryžių ir Berlyną reikalauti, kad vyriausybės turėtų svarų žodį sprendžiant sandorius, kurie, jų manymu, yra itin svarbūs Europos ateičiai.

Nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel neįtikino ES vadovų paremti jų raginimo įvesti esminius pakeitimus į susijungimų organizavimo praktiką, jie vis dėlto sulaukė paramos dėl „ryžtingos pramonės politikos“ ir komisijos iniciatyvos, kuri padėtų sudaryti kliūtis Kinijos valstybinėms įmonėms Europoje.

Klimato strategija

ES lyderių nuomonės išsiskiria dėl perėjimo prie ekologiškos ekonomikos tempo ir priemonių, jiems pradedant svarstyti ilgalaikę klimato strategiją. Europos Komisija (EK) pernai lapkritį pasiūlė, kad ES galėtų tapti pirmąja iš didžiųjų pasaulio ekonomikų, kuri iki 2050 m. pasiektų nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Planuoti iš anksto būtina, norint nurodyti kryptį bendrovėms ir piliečiams ir siekiant išvengti didelių išlaidų didėjant pasaulinei temperatūrai.