Europai 2019-aisiais gresia kita rizika, neturinti nieko bendra su populistais

Šiuo metu daug dėmesio sulaukia antikonstitucinės jėgos, kitais metais rengiančios naują išpuolį prieš Europos Sąjungą, tačiau artėjantys Europos Parlamento rinkimai gali susidurti su dar klastingesne grėsme: rinkėjų apatija.

Rinkėjų aktyvumas ES Parlamento rinkimuose, pradedant pirmuoju tiesioginiu balsavimu prieš keturis dešimtmečius, pastoviai mažėja: nuo beveik 62 proc. 1979 m. iki mažiau nei 43 proc. 2014 m. Asamblėja, kurios dvi pagrindinės partijos yra už ES pasisakantys krikščionys demokratai ir socialistai, organizuoja precedento neturinčią kampaniją, siekdama gegužės 23–26 d. paskatinti žmones ateiti ir balsuoti.

Šia kampanija taip pat tikimasi pasipriešinti populistinėms partijoms ir jų energingam, tikslingam veikimui daugelyje ES valstybių – nuo Italijos iki Lenkijos. Steve'as Bannonas, sėkmingų Donaldo Trumpo JAV prezidento rinkimų architektas, Europoje įsteigė organizaciją, kuri palaiko partijas, pasisakančias prieš tolesnę žemyno integraciją.

„Viskas priklauso nuo to, ar Europa laikoma naudinga, ar ne, – per interviu asamblėjos būstinėje Strasbūre, Prancūzijoje, pareiškė krikščionių demokratų frakcijos atstovas, Europos Parlamento viceprezidentas Ramonas Luisas Valcarcelas. – Nors anti-europiečiai – palaikantys populistinius ir nacionalistinius judėjimus – sudaro apie ketvirtadalį rinkėjų, pro-europiečiai reaguoja ir rodo vis didesnį susidomėjimą.“

Rinkėjų abejingumas Europos Parlamento rinkimuose iki šiol ES kėlė menką pavojų, nes vairą tvirtai laikė pro-europietiškos partijos, o mažėjantis balsuotojų aktyvumas viso labo užgaudavo prisiekusių federalistų pasididžiavimą.

Tačiau po paskutinio balsavimo dinamika pasikeitė: JK nubalsavo palikti ES, Italijoje ir Lenkijoje į valdžią atėjo atvirai populistinės vyriausybės, pro-europietiškoms partijoms iššūkių kilo ir tokiose ES šerdį sudarančiose šalyse kaip Vokietija.

S. Bannonas visos Europos populistines jėgas bando suvienyti į aljansą, pavadintą „Judėjimu“, kuris padės partijoms balotiruotis, analizuoti duomenis ir formuluoti tikslus. Ir nors buvęs D. Trumpo parankinis abejoja, kad nacionalistinės partijos gegužės mėnesį ES Parlamente surinks daugumą, jos tikisi gauti bent jau trečdalį vietų, kad galėtų trukdyti asamblėjos veiklą per „neigiamą valdymą“, teigia jis.

Didėjančioje apatijoje ES Parlamento rinkimų atžvilgiu slypi ironija: ši tendencija sutapo su nuolatine asamblėjos galių plėtra, apimančia įvairias įstatymų leidybos problemas – nuo bankininkų premijų iki automobilių išmetamų teršalų ir politinių klausimų, įskaitant paskyrimą į prestižines ES darbo vietas. Todėl euroskeptikai, jau dabar turintys beveik 200 iš 751 Parlamento vietų, gali kelti grėsmę daugeliui ES verslo sričių.

„Dabartinėje kampanijos dalyje kalbama apie ES pasiekimus, tokius kaip pagrindinių vertybių gynimas, valstybių narių solidarumo demonstravimas, aplinkosauga ir priemonės, kurių buvo imtasi siekiant padidinti investicijas ir darbo vietų skaičių, - teigė R. L. Valcarcelas interviu Strasbūre. – Tokiu būdu piliečiai turėtų suprasti, kad Europa – svarbu.“

Šia visuomenine iniciatyva – pirmąja tokio pobūdžio – ES Parlamentas ragina žmones balsuoti ir įtikinti tą patį daryti ir kitus. Interneto portale pavadinimu „This Time I'm Voting“ („Šį kartą balsuosiu“) daugiau nei 76 tūkst. žmonių jau įsipareigojo balsuoti, o daugiau kaip 4 tūkst. pasisiūlė savanoriškai prisidėti prie informacijos apie rinkimus skleidimo.

Kampanijos atrama, dar vadinama „iniciatyva iš apačios“, taip pat išnaudos asamblėjos biurus ES sostinėse ir taikysis į piliečius, priskiriamus „silpniems abstinentams“, kurie šiaip yra linkę balsuoti, tačiau be specialaus paraginimo rizikuoja rinkimų dieną to nedaryti. Pagrindinis prioritetas – padrąsinti balsuoti jaunus žmones, laikomus instinktyviai pro-europietišku segmentu.

ES Parlamentas taip pat subūrė padalinį kovai su „suklastotomis naujienomis“, reaguodamas į įrodymus, kad 2016 m. JK referendumo sprendimą palikti bloką ir net D. Trumpo pergalę paveikė visuomenėje skleidžiama neteisinga informacija.

„Brexitas – suklastotų naujienų pasekmė“, – teigia R. L. Valcarcelas.

Naujajam padaliniui vadovaujanti Marjory van den Broeke atkreipė dėmesį į užsienyje veikiančias jėgas, suinteresuotas susilpninti ES.

„Dalis šios dezinformacijos platinama užsienio valstybių, palaikančių niekuo nepagrįstą, tačiau ryžtingai neigiamą nusistatymą ES atžvilgiu, - sakė ji. – Mes tikimės pademonstruoti, kad tai ir yra ne kas kita, kaip niekuo nepagrįstas priešiškumas.“

Dar vienas revoliucingas žingsnis: ES Parlamentas bendradarbiauja su Europos Komisija, bloko vykdomąja valdžia, siekdamas rasti naujų būdų, kaip kovoti su paplitusiomis klaidingomis nuostatomis ES atžvilgiu.

Viena dažniausių nuostatų – esą blokas visų pirma yra tarnaujantis savo paties labui ir brangiai atsieinantis biurokratinis mechanizmas, kuris, kišdamasis į paprastų žmonių kasdienį gyvenimą, primeta savo invazines taisykles.

Ar gali ši strategija, apimanti ir su rinkimais susijusios informacijos sklaidos televizijos kanalais užtikrinimą, užbaigti 35 metus trunkantį ES Parlamento rinkėjų aktyvumo mažėjimą?

„Manau, kad rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei 2014 m., tačiau nenorėčiau užsiimti konkrečiomis prognozėmis, - teigia R. L. Valcarcelas. – Tai priklausys nuo daugelio dalykų.“