JAV sąjungininkai, su kuriais D. Trumpas sugebėjo atvėsinti draugiškus santykius, nesupranta jo agresyvių veiksmų logikos, tačiau jau susitaikė su nuolatiniais Vašingtono išpuoliais, teigia ES pareigūnai. D. Trumpui bandant laimėti antrąją kadenciją 2020 m., jie nesitiki, kad agresija susilpnės. Jie jau susitaikė su mintimi, kad teks išmokti atsikirsti.
„Jei Trumpo grasinimai taptų rimti, mes esame pasiruošę, – Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“ šią savaitę sakė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstrom. – Turime parengtą atsakomųjų veiksmų planą.“
Jei per derybas G20 susitikimo Osakoje metu ir artimiausiomis savaitėmis nepavyks atšaukti JAV tarifų Europos automobilių pramonei, ES pareigūnai yra įsitikinę, kad jų atsakymas bus pakankamai aštrus, kad pataikytų prezidentui ten, kur skauda.
Jau anksčiau įvestas „Harley Davidson“ motociklų ir burbono apmokestinimas buvo nutaikytas konkrečiai į D. Trumpo politinę bazę. Kitos priemonės prieš JAV technologijų įmones paskatino Kongreso narius parašyti Briuseliui laišką ir paprašyti apsigalvoti, teigia vienas pareigūnas, susipažinęs su situacija.
Problema ta, kad europiečiai iš esmės neturi, ko daugiau griebtis.
Europos Sąjunga gali ryžtingai laikytis savo pozicijos prekybos ginče, tačiau jos rankos tuščios, kai kalbama apie galingus ginklus, reikalingus efektyviai geopolitinei kovai. Tai reiškia, kad ES turi ribotą įtaką paveikti JAV planus tokiuose karštuose taškuose kaip Sirija, Persijos įlanka arba Pietų Kinijos jūra.
Natūralūs sąjungininkai
Sunkumų ES lyderiams iš dalies kelia ir tai, kad jie jaučia, jog būtų natūralūs D. Trumpo administracijos sąjungininkai kovoje prieš Kiniją, teigė vienas pareigūnas. Jie dalijasi daugeliu nusiskundimų dėl Kinijos veiksmų, net jei norėtų su Pekinu palaikyti diplomatiškesnius santykius.
D. Trumpo atakos prieš Kiniją dėl nesąžiningos prekybos ir investicijų praktikos bei dėl „Huawei Technologies Co.“ dalyvavimo itin sparčių telekomunikacijų tinklų kūrime atspindi ir Europos nuogąstavimus. Tačiau užuot stiprinęs vieningą poziciją prieš komunistinę Pekino vyriausybę, D. Trumpas privertė europiečius pateikti dar ilgesnį skundų sąrašą, kuriame užkabinama ne tik prekyba, bet ir gynybos išlaidos bei energetika.
„Europa su mumis elgiasi blogiau nei Kinija“, – piktinosi D. Trumpas trečiadienį per interviu su „Fox News“, mojuodamas jau ne kartą girdėtu nusiskundimu, esą Vokietija tiesia naują dujotiekį į Rusiją.
Vadinasi, Europa taps naujuoju prekybos karo taikiniu?
„Tai aišku“, – atšovė prezidentas.
Automobilių tarifai
ES lieka nežinioje, ar D. Trumpas iš tikrųjų įgyvendins grasinimą užkrauti tarifus Europos automobiliams ir automobilių dalims, grįsdamas tokį sprendimą nacionalinio saugumo sumetimais.
Tai reikštų pabaigą trapioms paliauboms, sudarytoms praėjusių metų liepos mėnesį po to, kai amerikietiški muitai Europos plienui ir aliuminiui išprovokavo ES atsaką, nutaikytą į įmones, veikiančias tokiose svarbiose pramoninėse valstijose kaip Kentukis ir Viskonsinas.
Nors, anot Europos pareigūno, Europos Sąjunga tikisi, kad kai kurie svarbūs D. Trumpo administracijos asmenys automobilių tarifams paprieštaraus, kiti veiksniai rodo, kad grėsmė išlieka reali. Gegužės mėnesį D. Trumpas pareiškė, kad pritaria Prekybos departamento išvadai, esą užsienio automobiliai kenkia JAV nacionaliniam saugumui, ir paragino „sumažinti importą“.
Net Europos ekonominė galia yra ribota, kai ji bando paveikti įvykius, peržengiančius paprastų prekybos ginčų ribas.
Ryškiausias pavyzdys – Iranas.
D. Trumpo vienašališkas pasitraukimas iš 2015 m. branduolinio susitarimo paleido vėjais ištisą dešimtmetį diplomatinio triūso.
Europos sostinės į tai reagavo investicinėmis priemonėmis, skirtomis apeiti JAV sankcijas ir išsaugoti kai kuriuos ekonominius sandorio su Teheranu privalumus. Tačiau dolerio dominavimas ir Vašingtono nuobaudų grėsmė reiškia, kad nė viena kompanija taip ir neišdrįso jomis pasinaudoti.
ES lyderiai jau daugelį metų dejuoja dėl savo turimų poveikio priemonių ribotumo. Tačiau jie vis tiek vaikosi bendrų interesų su JAV.
„Mes dar kartą bandysime aptarti daugiašalio bendradarbiavimo klausimą“, – trečiadienį Berlyne įstatymų leidėjams pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš išvykdama į Osaką derėtis su D. Trumpu.