Beveik visi didieji Europos skolintojai, pranešę apie savo pirmojo ketvirčio pajamas, kol kas pelną padidino, nes abejotinoms paskoloms atidėjo mažiau pinigų nei pernai arba atlaisvino rezervus. „Deutsche Bank AG“, „Banco Santander SA“ ir „Lloyds Banking Group Plc“ – tai tik kelios firmos, tvirtinančios, kad tokius žingsnius pateisina optimistinės ekonomikos perspektyvos.
Praėjusiais metais viso pasaulio bankai atidėjo milijardus dolerių, kad padengtų nuostolius dėl numatytos įsipareigojimų nevykdymų bangos, tačiau precedento neturinti mokesčių mokėtojų ir centrinių bankų parama padėjo išgelbėti ekonomiką. Nors bankai ir reguliavimo institucijos ir toliau perspėja, kad pasibaigus vyriausybės paramai bus susiduriama su rizika, dauguma leidžia suprasti, kad tikisi, jog augimas vis tiek sparčiai atsigaus.
„Esame nusiteikę kur kas optimistiškiau nei prieš porą mėnesių, – antradienį interviu „Bloomberg TV“ sakė „HSBC Holdings Plc“ vyriausiasis finansininkas Ewenas Stevensonas. – Jei pažvelgsime į tai, kas iš tikrųjų paskatino šio ketvirčio rezultatus, tai buvo skiepų programų sėkmė ir stipri apyvarta.“
Skolintojai kalba apie puikią savo hipotekos portfelių būklę ir teigia, kad verslo klientai taip pat yra geros formos. Gamintojai ir eksportuotojai „sugebėjo išlaikyti aktyvumą“, o firmos neskuba investuoti, todėl jų indėliai didėja, sako Švedijos „Swedbank AB“.
Vis dėlto ne visos valstybės įgyvendina masinio skiepijimo programas, o atsiliekančios ekonomikos gali tikėtis lėtesnio atsigavimo. Tokių pramonės šakų kaip turizmas perspektyvas temdo netikrumas dėl socialinės distancijos taisyklių ir kelionių apribojimų panaikinimo.
„UBS Group AG“ prognozuoja, kad JAV ekonomikos augimas šiemet atsigaus 6,1 proc., lyginant su ankstesniu 3,3 proc. įvertinimu. Tuo pat metu Šveicarijos bankas sumažino euro zonos – kur vakcinacijos tempas lėtesnis – ekonomikos augimo prognozę iki 5 proc. (nuo 5,2 proc.).
„HSBC“ taip pat nerimauja dėl naujų viruso atmainų plitimo ir galimo jų atsparumo esamoms vakcinoms, sakė E. Stevensonas. Atvejų sprogimas Indijoje yra „tragiškas“, pridūrė jis.
Kitos institucijos stengiasi išvengti pernelyg optimistinių prognozių, nes ekonomikai vis dar naudinga plati mokesčių mokėtojų parama. Blogiausiu atveju „staiga materializuotųsi atidėtas nemokumas, kuris paskatintų recesinę dinamiką, galinčią sukelti papildomų nemokumų“, teigiama trečiadienį paskelbtoje Europos sisteminės rizikos valdybos ataskaitoje. „Dabartinis žemas nemokumo lygis tokiu atveju būtų panašus į jūrą, atsitraukiančią prieš cunamį.“
Europos centrinis bankas taip pat paragino kreditorius atidžiau peržvelgti kreditų riziką, su kuria jie susiduria, nes kol kas nėra aiškus visas paskolų sutrikimų mastas.
Euro zonos bankai teigia, kad pelno padidėjimas padėjo jiems sukaupti lėšų, kurias jie galėtų grąžinti akcininkams, kai tik ECB spalio mėnesį panaikins dividendų apribojimus.
Skardžio kraštas
Europai dar ne metas „lengviau atsikvėpti, kalbant apie galimą neveiksnių paskolų padidėjimą“, sakė Carlosas Suarezas Duarte, Londono „Allianz Global Investors“ kreditų analitikas. „Išlieka tikimybė, kad pasibaigus paramos schemoms jos išaugs – bet ne tokiu mastu, kokio buvo tikėtasi.“
Vis dėlto „Deutsche Bank“ finansų vadovas Jamesas von Moltke primena, kad skolininkai iki šiol galėjo atnaujinti palūkanų mokėjimą, pasibaigus įstatymų numatytam ir savanoriškam jų paskolų išmokėjimų atidėjimui.
„Ar vis tik yra tikimybė, kad galima tikėtis tam tikrų skardžio krašto efektų? Žinoma, – trečiadienį žurnalistams sakė J. von Moltke. – Bet mes su tuo nesusidūrėme ir iš tikrųjų to nesitikime. Vis dėlto kol kas žvelgiame konservatyviai, kad apsisaugotume nuo tokių atvejų.“