Jungtinėse Valstijose baiminamasi plataus masto darbuotojų atleidimo, tuo tarpu euro zonoje analitikai neprognozuoja tokio pat užimtumo kryčio. Europoje dažnai galioja taisyklės, kurios trukdo įmonėms atleisti darbuotojus ir skatina išlaikyti juos darbo rinkoje krizės laikotarpiu. Toks reguliavimas kartais įvardijamas kaip augimo stabdys, bet viruso protrūkis netikėtai atskleidė jo privalumus.
Europos darbo rinkos modelis – kuris pagarsėjo dėl savo trūkumų, kai mėginama įveikti struktūrinius pokyčius, – yra daug atsparesnis didelio masto, bet laikiniems sukrėtimams, nei analogiškas modelis Amerikoje, šią savaitę savo pastabose rašė „Goldman Sachs Group Inc.“ ekonomistas Janas Hatziusas.
Vokietija, Prancūzija ir Italija – drauge sudarančios beveik trečdalius euro zonos ekonomikos, – taiko taisykles, leidžiančias darbuotojams, laikinai nušalintiems nuo darbo, gauti atlyginimus. Šios valstybės krizės laikotarpiu inicijuoja tokio pobūdžio programas, žadėdamos milijardus eurų, skirtų įtraukti į tokias programas daugiau darbuotojų ir palaikyti algų išmokėjimą.
„Turiu žinią verslovėms: jeigu turite bent kokių nors sunkumų, neatleidinėkite žmonių, – praėjusią savaitę per Prancūzijos televiziją BFM TV kalbėjo Prancūzijos darbo ministras Murielas Penicaud. – Mūsų atsigavimas bus spartesnis ir stipresnis, jei to nedarysite.“
Vokietija taip pat laikosi tokio požiūrio. Ekonomikos ministras Peteris Altmaieris teigė, kad pagrindinis vyriausybės tikslas turi būti mažinti netikrumą, ir „dėl koronaviruso protrūkio jokia gyvybinga įmonė neturėtų bankrutuoti, nei viena darbo vieta neturėtų būti dėl to prarandama.“
Tuo tarpu grupė valstybių, nuo Jungtinių Valstijų iki Jungtinės Karalystės, skuba organizuoti pagalbą darbo rinkai, dažnai nuo nulio, mėgindamos palengvinti smūgį nuo viruso darbuotojams ir tikėdamos, kad laikinas sutrikdymas nepereis į nuolatinius ekonominius nuostolius.
Anot J. Hatziuso, nevienodas nedarbo augimas netrukus taps akivaizdus. Jo prognozėmis, Jungtinėse Valstijose nedarbas išaugs 5,5 proc. ir perpus mažiau Vokietijoje, kurioje seniai galioja taisyklės išleisti darbuotojus priverstinių atostogų.
„Būtent tokios programos mums reikia dabar, – sakė Pitsberge veikiančio Carnegie Mellon universiteto (Pensilvanija) ekonomikos profesorius Layurence‘as Alesas. – Įprastai priverstinių atostogų programos kritikuojamos, esą jos trukdo darbuotojams ieškoti alternatyvaus užimtumo. Bet dabar gyvename karantino sąlygomis, juk neimsi ieškoti kito darbo.“
Jungtinių Valstijų ekonomika vis dar lieka atsparumo bei galingos jėgos pavydžiu. Pavyzdžiui, pasibaigus pandemijai, ekonomistai ten prognozuoja stipresnį atsigavimą nei Europoje. „Bloomberg Economics“ prognozėmis, JAV ekonomika per 2020 metus susitrauks 0,5 proc., daug mažiau nei euro zonoje, kur prognozuojamas 2 proc. nuosmukis.
Ekonomistai jau seniai darbo rinkos lankstumo trūkumą Europoje yra įvardinę kaip vieną iš priežasčių, kodėl bloko ekonomika mažiau dinamiška nei Jungtinių Valstijų. Ši sritis dažnai regiono ekonomikos institucijų įvardijama kaip tobulintina.
Neseniai publikuotoje ataskaitoje apie pasaulinį konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) įvardino JAV kaip trečią ekonomiką pasaulyje pagal darbo rinkos lankstumą. Vokietija pagal šį rodiklį užėmė 18-ą, Prancūzija – 35-ą, o Ispanija – 58-ą vietą.
Bet regiono pareigūnai visa tai, kas įprastai buvo suprantama kaip trūkumas, šiuo metu persvarsto, ieško privalumų ir pateisinančių aplinkybių, ir vertina kaip vieną iš pagrindinių atsako į krizę atramų.
Prancūzija supaprastino bendrovėms tvarką, pagal kurią jos galėtų gauti valstybinį finansavimą darbuotojams kompensuoti už prastovas, taip pat pakėlė viršutines algų „lubas“. Italija smarkiai išplėtė savo pačios programą, įtraukusi į ją ir įmones, turinčias mažiau nei penkis darbuotojus.
Vokietijos vyriausybė nurodė išmokėti išmokas laikiniems darbuotojams ir sumažinti reikalavimus, susijusius su poveikiu įmonės darbo jėgai, tol, kol bus galima kreiptis dėl darbo užmokesčio subsidijų. Darbo agentūra praėjusios savaitės pabaigoje registravo 76 700 paraiškų dėl priverstinių atostogų, o vyriausybės prognozėmis, su tuo šiais metais susidurs apie 2,2 mln. žmonių. rašo Vokietijos laikraštis „Handelsblatt“.
Ispanijos personalui laikinai sustabdytas nedarbo draudimas. Vyriausybė mėgina skatinti bendroves laikinai nušalinti darbuotojus nuo darbo, užuot juos atleidus, mažinant dalį išlaidų už prastovas.
„Mes stengiamės mažinti – kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis – krizės poveikį, – sakė Jaime‘as Cedrunas, Madride veikiančios „Darbuotojų komisijos“, vienos iš svarbiausių Ispanijos profsąjungų, vadovas. – Tikimės atgaivinti našumą kiek įmanoma anksčiau.“
Tačiau šalyje vis dar tikėtinas nedarbo šuolis, nes Ispanijoje ypač daug darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas, laikinas sutartis, daugiausia turizmo sektoriuje. O jeigu pandemija užsitęs ilgiau nei tikimasi, Europos bendrovės ir vyriausybės bus priverstos svarstyti, ar jos pajėgios ir toliau remti tokias priverstinių atostogų programas.
Ricardas Escrichas yra vienas iš tų ispanų, kuriems šypsosi sėkmė. Jis dirba „Vokswagen Group“ SEAT automobilių surinkimo padalinyje ir yra vienas iš daugiau nei milijono darbuotojų, kurie, kaip tikisi ispanų profsąjungos, bus išleisti priverstinių atostogų artimiausiomis savaitėmis, būtent pagal tokią schemą, kurios žemyno politikai tikisi iš įmonių.
Nors 48-erių metų vyras nedirbdamas gauna beveik visą iki šiol gaunamą atlyginimą, jis vis tiek nerimauja dėl ateities.
„Kai pandemija baigsis, kada galėsime grįžti į tą automobilių pardavimų lygį, koks buvo anksčiau; – retoriškai klausė jis, pažymėdamas, kad per 2008 metų krizę tik dalis gamybos linijų buvo uždaryta, bet šį kartą uždaryta visa gamykla. – Kai apie tai susimąstai, apima baimė.“