Perdirbimo gamyklų savininkai Suomijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose pastarosiomis savaitėmis paskelbė apie galimą įrenginių uždarymą. Nors tai pašalintų dalį perteklinių rafinavimo pajėgumų, yra ir aktualesnė problema: regiono naftos perdirbimo gamyklos šį mėnesį jau ir taip dirba maždaug 25 proc. mažesniais pajėgumais, praneša „IHS Markit“. Daugėjant koronaviruso atvejų, o dyzelino prekybai atsidūrus kone žemiausiame lygyje per mažiausiai devynerius metus, tik nedaugelis optimistiškai prognozuoja pramonės atsigavimą.
Dyzelinas praktiškai iš visų pusių patiria spaudimą. Rafinavimo įmonės, reaguodamos į vis dar menką reaktyvinio kuro poreikį, vietoj jo gamina daugiau keliams skirtų degalų. Benzino rinkos dar vis laikosi, nes žmonės vengia viešojo transporto ir į darbą mieliau važiuoja nuosavu automobiliu. Tai daro gamykloms spaudimą ir toliau rafinuoti žaliavą, net jei tai reiškia, kad teks pagaminti ir daugiau dyzelino – tuo metu, kai paklausa tebėra silpna.
„Labai sunku užsidirbti, kai kainų skirtumas tokio lygio, – teigia „UBS Group AG“ analitikas Henri Patricot, turėdamas omenyje Europos kainų atotrūkį tarp kuro ir neperdirbtos naftos. – Mes ir toliau stebime paklausos atsigavimą, tačiau jis sulėtėjęs.“
Dyzelinas Europoje dabar kainuoja maždaug 4 doleriais už barelį brangiau nei žaliava: pastaruoju metu jis nusirito iki žemiausio lygio per mažiausiai devynerius metus. Tai ypač sunkus iššūkis Europos rafinavimo įmonėms, nes kuras sudaro beveik pusę tipiškos gamyklos produkcijos.
Trečiadienį barelis benzino Europoje kainavo 4 doleriais su trupučiu brangiau nei neperdirbta nafta. Tai didelis šuolis, jei lyginsime su pastaraisiais mėnesiais, tačiau pagal istorinius standartus vis dar labai žemas lygis.
„Kitą pavasarį naftos perdirbimo gamykloms dar neprognozuojame jokių stipraus atsigavimo galimybių, – teigia Eleanor Budds, „IHS Markit“ analitikė. – Bendrą paklausos atsigavimą slopins judėjimo apribojimai ir labai menka reaktyvinio kuro paklausa.“
Nors naftos perdirbėjai gali pakeisti gamybos prioritetus atsižvelgdami į sezoninius paklausos pokyčius, Europos gamintojai paprastai tikisi, kad žiemą paklausą palaikys mazuto (kuris panašus į dyzeliną) poreikis. Dabartinis nuosmukis kaip tik sutampa su pramonės įrenginių techninės priežiūros sezonu – dykai stovintys įrenginiai turėtų suteikti tam tikrą paramą.
Didžiausia žemyno naftos kompanija „Royal Dutch Shell Plc“ trečiadienį pranešė, kad ketina sumažinti savo valdomų gamyklų skaičių.
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad rafinavimo darbai Europos EBPO šalyse rugsėjo ir spalio mėnesiais smuks, o lapkričio mėnesį vėl atsities iki rugpjūčio lygio. Keli prekybininkai ir vienas naftos prekybos analitikas svarsto, kad toks atsigavimas gali būti pernelyg optimistiškas, atsižvelgiant į pramonės netikrumą, kurį lėmė vis didėjantis viruso atvejų skaičius.
„UBS“ numato, kad lyginant su trečiuoju ketvirčiu, ketvirtąjį ketvirtį naftos perdirbimo gamyklos taps aktyvesnės, tačiau trumpuoju laikotarpiu perdirbimo rodikliai gali išlikti silpni. „Energy Aspects“ tikisi, kad ketvirtąjį ketvirtį Europos naftos perdirbimo operacijos pralenks trečiąjį ketvirtį maždaug 500 000 barelių per dieną.
JAV naftos pramonė bent jau artimiausiu metu prognozuoja naftos perdirbimo gamyklų skaičiaus mažinimą, šitokiu būdu apribojant išaugusias dyzelino atsargas. Mažinimas įvyks nepaisant to, kad šalies mastu jau pasiektas mažiausias veiklumas per pastaruosius tris dešimtmečius. Efektyviausias būdas pašalinti dyzelino perteklių – sumažinti perdirbimo pajėgumus visose gamyklose, teigia Debnilas Chowdhury, „IHS Markit“ abiejų Amerikų naftos perdirbimo padalinio vadovas.
Meksikos įlankos pakrantės – Amerikos naftos perdirbimo regiono – rafinuotojams gali tekti sumažinti operacijas iki apytikriai 60 proc. ir ištisą mėnesį jų nedidinti, pridūrė jis.
Pasak Chriso Barberio, energetikos tyrimų ir konsultacijų firmos „ESAI Energy“ vadovo, kai kurie iš šių sumažinimų gali tiesiog reikšti lėtesnį grįžimą į normalų lygį, koks jis buvo iki audrų, neseniai praūžusių per šią teritoriją.
Mazutas
Nors pagrindinių naftos produktų paklausa ir toliau atsigauna, sugrįžusi OPEC+ pasiūla kai kurioms rafinavimo įmonėms gali reikšti naujas kliūtis, teigia investicijų banko „Wood & Company“ analitikas Jonathanas Lambas.
Šios gamintojų grupės įvestas produkcijos apribojimas susiaurino labai sieringo mazuto rinką. Sieringas mazutas, gaunamas rafinuojant naftą, sudaro didelę dalį paprastesnių rafinavimo įmonių produkcijos.
„HSFO pardavinėjo mazutą aukštomis kainomis, nes jo ėmė trūkti, todėl bent keletas paprastesnių naftos perdirbimo gamyklų galėjo iš jo išsilaikyti, – teigia J. Lambas. – Išaugusi OPEC gamyba šią problemą turėtų išspręsti.“