Apie 379 mlrd. eurų, arba 47 proc., iš Europos Sąjungos 800 mlrd. eurų vertės atsigavimo fondo skyrus Italijai, Ispanijai, Portugalijai ir Graikijai, šių šalių pareigūnai ir verslo lyderiai rengiasi beprecedenčiam investavimo laikotarpiui, kuris galėtų pakeisti jų ekonomikų dalią.
„Jeigu pažvelgtume į pinigų sumas, kurios bus investuotos į tokias šalis kaip Ispanija, Graikija ir Italija, akivaizdu, kad joms atsiveria nepaprastos galimybės pasukti ilgalaikio augimo keliu, – kiek anksčiau liepą „Bloomberg Television“ kalbėjo „BlackRock Inc.“ vicepirmininkas Philippas Hildebrandas. – Šiuo metu Europai atsiveria išties istorinė galimybė.“
Tiek per koronaviruso krizę, tiek per praėjusį dešimtmetį kilusią skolų rinkos sumaištį, pietinės regiono valstybės buvo tapusios silpniausia grandimi trapioje euro zonos struktūroje, tuo keldamos grėsmę visam pinigų sąjungos projektui.
Bauginantis palikimas. Devynios iš dešimties regiono sričių, krečiamų jaunimo nedarbo, yra pietinėje Europoje, su 71 proc. rodikliu Seutoje, Ispanijos valdoje. Graikijos skolų krizė, kurios randai iki šiol neužgiję, šalies piliečiams kainavo penktadalį disponuojamų pajamų.
O kur dar pandemijos sukelta žala, kurią atitaisyti prireiks nemažai pastangų. Ispanijos ekonomika vien per 2020 metus susitraukė daugiau nei dešimtadaliu šalies BVP. Italijoje bendra koronaviruso pandemijos ir užsitęsusios vyriausybės aklavietės padaryta žala nusmukdė realų bendrąjį vidaus produktą, kuris dabar yra žemesnis nei prieš šaliai prisijungiant prie euro zonos.
Šis pavojus toli gražu nepraėjo, baiminamasi, kad viruso atmainos per vasarą gali sukelti naują užsikrėtimų bangą kuri skaudžiausiai kirs nuo turizmo priklausančioms šalims. Vienas iš pavyzdžių – Graikijos Mikono sala, kuri buvo priversta įvesti naktinę komendanto valandą ir visiškai uždrausti muziką restoranuose, baruose ir parduotuvėse.
Graikijos idilė
Mikono meras Kostas Koukas kritikuoja naujausius suvaržymus, tačiau dėl ateities yra nusiteikęs optimistiškai. Išlaidos, numatytos tenykštiems žaliesiems ir energetikos projektams, leidžia tikėtis, kad daugelis salų pirmą kartą galės būti sujungtos su žemyninės Graikijos elektros energijos sistema.
„Nepertraukiamo elektros energijos tiekimo užtikrinimas ir priklausomybės nuo naftos atsikratymas yra akivaizdžiai svarbus ekonomikos plėtrai ir pačiai visuomenei, – sako K. Koukas. – Mūsų salos atvers naują puslapį.“
Graikija gaus 30,5 mlrd. eurų ES lėšų sumą, prilygstančią beveik penktadaliui ekonomikos.
Italija gaus 192 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų – didžiausią išmoką iš visų. Apie 40 proc. lėšų bus skirta skurdžiausiems pietiniams regionams. Šalies premjero Mario Draghio administracijos prognozėmis, ekonomikos apimtis iki 2026 metų padidės 3,6 procento.
„Europai svarbu, kad Italija susigrąžintų vystymosi greitį, visų pirma, dėl jos ekonomikos dydžio, o Italijai svarbu, kad vystymosi greitį paspartintų jos pietinė dalis, –sakė Eugenio Mazzarella, Neapolio universiteto Federico II profesorius. – Visa tai istoriškai tarpusavyje glaudžiai susiję.“
Ispanija gaus apie 140 mlrd. eurų lėšų, maždaug pusę jos subsidijomis, kurių nereikės grąžinti. Turėdamos galvoje tokias planuojamas grandiozines sumas, 23 Nacionalinės nepriklausomų statytojų asociacijos narės ruošiasi teikti pasiūlymus į tvarų transportą orientuotų sutarčių konkursuose, siekdamos taip kompensuoti ilgus nepakankamo investavimo metus.
„Mums reikalinga sukurti naują infrastruktūrą ir tuo pačiu palaikyti dabartinę infrastruktūrą, – sakė grupės prezidentė Concha Santos. – Šis paketas yra būtina narių-valstybių atsigavimo sąlyga.“
Nors „Moody’s Investors Service“ perspėja, kad Italija, Ispanija, Graikija ir Portugalija greičiausiai turės sunkumų visiškai padengiant ES subsidijas ir pigias paskolas, ji mano, kad valstybės investicijos į tas šalis per artimiausius penkerius metus vis tiek padvigubės, palyginti su ankstesne dešimtmečio puse.
Reitingų bendrovės prognozėmis, ES paketas sustiprins ekonominę plėtrą pietinėje Europoje kasmet vidutiniškai maždaug 0,5 proc. punkto 2021-2027 m. laikotarpiu, o jeigu vyriausybės sugebės panaudoti visas šias lėšas, ir 0,7 proc. punkto.
Nauda gali būti ir didesnė, jeigu šalys laikysis įsipareigojimų vykdyti didelio masto augimą skatinančias ir administracines reformas, susijusias su ES lėšų išmokėjimu. Reformų spektras platus, nuo Ispanijos sunkumų drebinamos darbo rinkos problemų sprendimo iki Italijos girgždančios biurokratijos supaprastinimo.
Yra pavojus, kad dalis šių lėšų bus iššvaistyta, tai būdų dar viena praleista proga regionui, susidūrusiam su ištisa virtine iššūkių, nuo milžiniškų valstybės skolų iki menko populiacijos augimo.
„Tai reta galimybė dėl lėšų sumos, apie kurią kalbama, ir dėl to, kad tai integruotas paketas, kurį sudaro ne tik pinigai, bet ir reformos, – kalbėjo „Moody‘s“ analitikė Sarah Carlson. – Klausimas, kuris mums kyla, yra: ar jie pasinaudos didžiąja to paketo dalimi?“
Bet kokiu atveju, pats atsigavimo fondo sukūrimas suteikia viltį, kad vieną dieną jis gali tapti nuolatine apsauga nuo augimo sukrėtimų ar kažkokiu dar ambicingesniu veiksniu.
„Tai galėtų būti pirmas žingsnis link bendro fiskalinių pajėgumo ir galiausiai – fiskalinės sąjungos, – sakė Alexanderis Kriwoluzky‘is, „DIW Berlin“ ekspertų grupės ekonomistas. – Kaip ir lūžio momentu ateities kartoms.“