Svarbu nepamiršti, kad pasiūlymus pateikė Europos Komisija ir jiems vis dar reikia sulaukti pritarimo iš abiejų ES valstybių narių, Prancūzijos ir Vokietijos, bei Europos Parlamento, kad jie taptų įstatymais. Visas procesas paprastai užtrunka apie dvejus metus, kartais ilgiau.
Aviacija
ES planuoja sugriežtinti šiltnamio efektą sukeliančių emisijų taisykles oro linijoms. Nors skrydžiai bloko ribose įtraukti į ES anglies dioksido rinką nuo 2012 m., Europos Komisija siūlo laipsniškai panaikinti nemokamus leidimus, kuriuos vežėjai šiuo metu gauna savo taršai kompensuoti.
· Remiantis pasiūlymu reformuoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, tokių leidimų skaičius iki 2026 m. pabaigos bus palaipsniui sumažintas iki nulio.
· ES tikisi, kad tai padės sumažinti aviacijos šiltnamio efektą sukeliančias emisijas po to, kai 2013–2018 m. jų kiekis, lyginant su ankstesniais metais, išaugo 5 proc. Taršos lygis pastaruoju metu dėl pandemijos sumažėjo, tačiau prognozuojama, kad ateinančiais metais jis toliau augs.
· ES priemonės taip pat apima reikalavimus oro linijoms padidinti tvaraus aviacinio kuro, arba SAF, kiekį, maišant jį su žibalu. ES reikalaujama mišinio proporcija 2025 m. bus 2 proc., bet iki 2050 m. turės padidėti iki 63 proc. Šiuo metu SAF sudaro mažiau nei 1 proc. viso reaktyvinio kuro, o didžiausios kliūtys yra kaina ir tiekimo trūkumas.
· Be to, ES ketina įgyvendinti tarptautinę kompensavimo sistemą, vadinamą CORSIA, skrydžiams į Europos ekonominę erdvę (EEE) ir iš jos. Kai skrydžių emisijos už EEE ribų viršys 2019 m. lygį, jos turės būti kompensuojamos atitinkamais anglies kreditais.
· Komisija siekia, kad aviakompanijos įsigytų kompensacijas, prisidėdamos prie išmetamųjų teršalų mažinimo šalyse, dalyvaujančiose Paryžiaus susitarime, o nuo 2027 m. ir CORSIA.
Laivyba
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2019 m. OECD Europos iš naftos gaunamų jūrinių degalų rinka siekė 50,6 milijonų tonų. Tai būtų apie 925 000 barelių per dieną, arba maždaug 1 proc. visos pasaulyje sunaudojamos naftos. Kaip dalį pasiūlymų ES paskelbė planus įtraukti laivybą į savo išmetamųjų teršalų prekybos sistemą (ETS) ir „FuelEU Maritime“ iniciatyvą, kuria siekiama paskatinti tvarių degalų naudojimą.
· ETS pasiūlymas būtų pradėtas įgyvendinti nuo 2023 m. Taisyklės būtų taikomos 100 proc. emisijų iš laivų, plaukiančių į ES valstybes nares ir iš jų, ir 50 proc. emisijų iš laivų, keliaujančių tarp bloko ir trečiųjų šalių.
· „FuelEU Maritime“ iniciatyva būtų laipsniškai įgyvendinama nuo 2025 m. ir stiprinama lėčiau. Ji apribotų laivuose naudojamo kuro emisijų intensyvumą ir būtų taikoma keleiviniams reisams taip pat, kaip ir ETS – 100 proc. viso kuro, naudojamo ES viduje, 50 proc. – kelionėms tarp bloko ir trečiųjų šalių. Reikalaujami sumažinimai lyginami su 2020 m. rodikliais.
Kelių kuras
ES siekia parengti naują emisijų prekybos programą, skirtą šildymui ir kelių transporto kurui. Rinka, susieta su jau esama ES ETS, reguliuos ne namų ūkius ar automobilių vairuotojus, bet kuro tiekėjus.
· Sistema įsigalios nuo 2026 m. Siekdama užkirsti kelią kainų šuoliams, Komisija pasiūlė mechanizmą, kuris į rinką iš specialaus rezervo teiks emisijų leidimus, jei bus peržengtos tam tikros išlaidų ribos.
· Vartotojai pirks kur kas mažiau degalų naujoms transporto priemonėms, jei ES pavyks iki dešimtmečio pabaigos pasiekti savo tikslą sumažinti automobilių išmetamo anglies dioksido kiekį iki 55 proc. (nuo dabartinių 37,5 proc.).
· Tyrimų agentūra „IHS Markit“ prognozuoja, kad jei bus įgyvendintas griežtesnis tikslas, 55 proc. 2030 m. parduotų transporto priemonių bus varomos tik akumuliatoriaus energija. Tradicinių vidaus degimo variklių tuo metu praktiškai nebebus, o likusią automobilių rinkos dalį sudarys hibridinės ir įkraunamos hibridinės pavaros.