Remiantis Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje paskelbta ataskaita, susirūpinusi dėl nacionalinio saugumo Kinija sustiprino užsienio firmų Kinijos klientams tiekiamų technologijų ir komponentų kontrolę. Tai skatina Europos įmones lokalizuoti plėtros ir tiekimo grandines ir kuria vis sudėtingesnę verslo aplinką, teigiama ataskaitoje.
Pasak Europos Sąjungos prekybos rūmų, atstovaujančių daugiau nei 1700 Kinijoje veikiančių kompanijų, sutelkdamas dėmesį į būtinų technologijų, tokių kaip puslaidininkiai, kūrimą šalies viduje (šitaip įgyvendinant dvigubos apyvartos strategiją), Pekinas gali paskatinti netinkamą išteklių paskirstymą. Remiantis ketvirtadienį paskelbta ataskaita, tolesnio ekonomikos atsivėrimo trukdymas ir struktūrinių reformų trūkumas taip pat gali sulėtinti inovacijas ir augimą.
„Vykdyti verslo operacijas Kinijoje pasidarė sudėtingiau nei prieš dvejus ar trejus metus, – neseniai spaudos konferencijoje teigė rūmų prezidentas Joergas Wuttke. – Atsirado prieštaravimas tarp savarankiškumo, kurio siekia Kinija, ir atvirumo, apie kurį ji mėgsta kalbėti.“
Kovo mėnesį Kinija paskelbė penkerių metų ekonomikos projektą, kuriame didžiausias prioritetas teikiamas moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtų išlaidų didinimui, kad šalis ilgainiui taptų technologijų supergalybe. Projektas kelia susirūpinimą, kad nacionalinio saugumo problemos gali daryti vis daugiau įtakos ekonominei politikai, praneša Europos Sąjungos prekybos rūmai, kurie ataskaitoje išdėstė apie 930 rekomendacijų Kinijos vyriausybei.
Žalieji tikslai
Remiantis ataskaita, užsienio kompanijos, atstovaujančios skirtingoms pramonės šakoms, sulaukia nevienodo valdžios požiūrio. Pavyzdžiui, vyriausybės politika palanki mašinų, chemikalų, puslaidininkių ir žaliosios energijos sektorių bendrovėms, turinčioms technologijų, reikalingų Kinijos pramonės sektoriams atnaujinti arba jos žaliesiems tikslams paremti.
Kalbant apie vartojimo prekes, valdžios institucijos mano, kad rinkoje būtina išlaikyti užsienio bendroves, siekiant sustiprinti konkurenciją ir pasiūlą. Tačiau tinklų įrangos, telekomunikacijų ir daugumos skaitmeninių technologijų sektoriuose užsienio kompanijos yra vis labiau nepageidaujamos, praneša rūmai.
Kibernetinės erdvės administracijos kritinės informacijos infrastruktūros reglamentas, paskelbtas rugpjūčio mėnesį, remiantis kibernetinio saugumo įstatymu, „daro rimtą ir neigiamą poveikį“ Europos kompanijoms, teigia rūmai.
Reglamentas reikalauja, kad Europos telekomunikacijų įrangos ir paslaugų teikėjai bei tam tikros programinės įrangos gamintojai prieš paleisdami į rinką naują įrangą ar paslaugas privalo atlikti nacionalinio saugumo peržiūrą, apimančią net 12 vyriausybės departamentų. Bandydamos apeiti šias kliūtis, daugelis bendrovių lokalizuoja gamybą ir tyrimus, o kai kurios mano, kad neišvengiamai turės pasitraukti iš rinkos, rašoma ataskaitoje.
Didėjantis spaudimas
Europos kompanijos taip pat patiria vis didesnį spaudimą dėl vyriausybės gairių, raginančių Kinijos bendroves taikyti „autonomiškas ir kontroliuojamas“ technologijas ir nepasitikėti užsienio tiekėjais, teigiama ataskaitoje.
J. Wuttke pateikė Švedijos telekomunikacijų milžinės „Telefonaktiebolaget LM Ericsson“ pavyzdį – kompanija laimėjo vos 2 proc. rinkos dalį paskutiniame konkurse tiekti 700 MHz radijo imtuvus „China Mobile Ltd.“ 5G tinklo plėtrai. Ši dalis susitraukė nuo 11 proc. ankstesniame etape po to, kai Švedija savo 5G tinklų diegime uždraudė dalyvauti Kinijos tiekėjams „Huawei Technologies Co.“ ir „ZTE Corp.“.
J. Wuttke teigia, kad kai kuriose provincijose Kinijos klientams buvo uždrausta pirkti Europoje pagamintą ugniagesių brigadų įrangą ir sveikatos priežiūros priemones.
„Tikimės, kad šis nacionalinio saugumo vajus nepakenks inovacijoms, tačiau visgi stebime mažėjančią įvairovę“, – sakė J. Wuttke ir pridūrė, kad skatinant naujoves „įvairovė svarbu“.
Mažiau užsieniečių
Dar vienas požymis, liudijantis didėjančią Kinijos izoliaciją nuo pasaulio – Pekine ir Šanchajuje gyvenančių užsieniečių skaičius: 2020 m., lyginant su ankstesniu dešimtmečiu, jis nusmuko 28 proc. iki maždaug 227 000 žmonių, atskleidžia gyventojų surašymo duomenys, cituojami ataskaitoje.
Dalis to nuosmukio gali būti susiję su Kinijos užsienio rezidentais, negalėjusiais sugrįžti į šalį dėl pandemijos metu nustatytų apribojimų.
Kinijoje veikiančios JAV įmonės skundžiasi, kad jas varžo šalies „nulinio Covid“ politika, teigiama atskirame pranešime, kurį ketvirtadienį paskelbė Amerikos prekybos rūmai Šanchajuje.
Pandeminiai Kinijos sienų apribojimai pakenks šalies konkurencingumui, jei vyriausybė neinicijuos pakeitimų, teigiama ataskaitoje. Joje taip pat prašoma, kad vyriausybė leistų vietinių užsienio darbuotojų šeimų nariams prisijungti prie jų Kinijoje.