Pandemijai griaunant ir taip jau silpstantį automobilių pramonės kapitalą, „Renault“ siekia įgyvendinti „išlikimo“ planą, pagal kurį ketinama per trejus metus sumažinti išlaidas 2 mlrd. eurų ir panaikinti 14 tūkst. darbo vietų viso pasaulio mastu, apie trečdalis jų – Prancūzijoje.
Pasak bendrovės pirmininko Jean-Dominique‘o Senard‘o, pagrindinė problema yra pertekliniai pajėgumai Prancūzijoje, ir Mobežo gamykla yra viena iš gamybos įmonių, kurios ateitis šiuo metu rimtai svarstoma.
Ne taip greitai, įspėja profsąjungos ir prezidentas Emmanuelis Macronas. Priešindamiesi taisyklėms dėl fizinio atstumo laikymosi, tūkstančiai žmonių šeštadienį žygiavo miesto gatvėmis, protestuodami prieš bet kokį bandymą uždaryti gamyklą. Dar prieš J.-D. Senard‘ui paskelbiant savo planą, E. Macronas nurodė bendrovei „Renault“ dar kartą gerai apsvarstyti savo strategiją, skirtą racionalizuoti gamybą savo šiaurinėse gamyklose, ir pasikonsultuoti su profsąjungomis.
Nieko keista, kad J.-D. Senard‘as, kuris užsiminė apie gamyklos, esančios netoli Paryžiaus, Šuazi le Rua, uždarymą, pamėgino sušvelninti įtampą, tikindamas, kad mintis uždaryti Mobežo gamyklą jam nė nebuvo šovusi.
Gamyklos uždarymas Prancūzijos klestėjimo laikmečiu gali tapti tikru bet kurio vadovo entuziazmo išbandymu. Bet J.-D. Senard‘as mėgins tą daryti nepaisant E. Macrono didžiulių pastangų išgelbėti vietos automobilių pramonę ir sugrąžinti pandemijos nualintą ekonomiką į įprastas vėžes. Be to, „Renault“ šiuo metu derasi dėl 5 mlrd. eurų paskolos iš Prancūzijos valstybės, stipriausios bendrovės akcininkės.
„Kad išgelbėtų „Renault“, vyriausybė turės susitaikyti su tuo, kad jos pramonės pėdsakas Prancūzijoje bus mažesnis“, - teigė Jeanas-Pierre‘as Cornou, konsultacinės įmonės „SIA Partners“ partneris, pridurdamas, kad nors visame pasaulyje politikai susiduria su panašiomis problemomis, prancūziškasis intervencionizmas gali tik pabloginti tai, kas neišvengiama. „ Jeanas-Dominque‘as Senard‘as labai stengiasi, bet namas dega“, – sakė jis.
Pirmas žingsnis šiame, panašu, ilgai užtruksiančiame procese prasideda antradienį, kai darbo jėgos atstovai, vietos politikai bei vadovybė susitiks finansų ministerijoje aptarti Mobežo klausimų. Jeigu istorija – geras mokytojas, tai bus tik vienas iš daugelio tokių susibūrimų.
Istorija
Prancūzija gerai žinoma savo pramoniniais karais, įtraukusiais įmonių vadovus, profsąjungas bei politinius lyderius. Paprastai, pagal banalų prancūzišką scenarijų gamyklų uždarymus lydi daug triukšmo ir daug kartėlio, mokesčių mokėtojams jie kainuoja milijonus pinigų ir suteikia melagingų vilčių, jog pavyks atgaivinti masinę gamybą.
Buvusi „Whirlpool Corp.“ gamykla, esanti šalia šiaurinio Amjeno miesto – E. Macrono gimtinės, - užgeso lėta mirtimi per beveik du dešimtmečius, pasinaudojusi milijoninėmis vyriausybinėmis subsidijomis. Ji tapo įtampos židiniu per 2017 metais vykusią prezidento rinkimų kampaniją.
„Arcetor/Mittal“ ir naftos milžinė „Total SA“ taip pat buvo politinio nepasitenkinimo objektu dėl atitinkamai plieno gamyklos Floranže ir dabar jau uždarytos perdirbimo įmonės Dankerke. Per vieną ginčą „ArcelorMittal“ generaliniam direktoriui Laskhmi Mittaliui buvo pagrasinta, jog jo prancūziškoji gamykla bus nacionalizuota – tuščias grasinimas, kuris nesustabdė įmonės nuo nuoseklaus smukimo.
Atskiri atvejai
„Renault“ atveju, visiškai atitinkančiu prancūziškąjį stilių, finansų ministras Bruno‘as le Maire‘as pareikalavo įvertinti bendrovės strategiją, išnagrinėjant „kiekvieną atskirą gamyklą, kiekvieną atskirą poziciją“, ir perspėjo, kad gamyklų uždarymas turėtų būti kraštutinė priemonė. Automobilių gamintojos valstybės garantuota paskola priklauso nuo derybų su profsąjungomis rezultato, sakė jis antradienį RTL radijui.
Mobežo gamyklai, kurioje dirba apie 1 725 žmones, nepadeda tas faktas, kad E. Macronas čia lankėsi 2018 metais ir buvo pažadėta daugiau darbo vietų ir daugiau investicijų.
„Renault“ su problemomis susidūrė dar iki pandemijos, dar tais verslo plėtimosi metais, kai bendrovei vadovavo Carlosas Ghosnas, siekęs sukurti trijų bendrovių aljansą su „Nissan Motor Co,“ ir „Mitsubishi Motors Corp.“ ir išauginti jį į didžiausią pasaulinę transporto priemonių gamintoją.
Kilus vadovybės krizei ir aštriems vidiniams konfliktams po C. Ghosno arešto 2018 metais, bendrovė užleido savo pozicijas pasaulinėse lenktynėse su tokiais varžovais kaip „Volkswagen AG“ ir „Toyota Motor Corp.“ dėl didesnių elektromobilių gamybos mastų.
„Renault“ pastangos mažinti išlaidas vietos rinkoje tik dar labiau apsunkins padėtį.
„Renault“ konkurencingumas jau seniai silpsta, tad verslo racionalizavimas yra neišvengiamas, - teigė „Jefferies“ analitikas Philippe‘as Houchois. – Įgyvendinti šį tikslą yra sudėtinga, ypač krizės metu. Bendrovė gana miglotai informuoja apie tai, kas tiksliai jau nuspręsta ir dėl ko dar deramasi.“
Prancūzijos profsąjungos reikalauja, kad bendrovė daugiau gamybos perkeltų į vietos rinką.
„Renault“ galbūt ir per didelė savo poreikiams, bet būtent darbuotojų-prancūzų prašoma didžiausių aukų“, – kalbėjo CFDT profsąjungos atstovas Franckas Daout‘as.
PSA modelis
Jeanas-Dominque‘as Senard‘as pažadėjo parduoti Kodane esančią gamyklą ir perkelti Šuazi le Rua operacijas į greta esančią Flinso gamyklą. Tuo metu, kai situacija Mobeže kursto pykčio pūlinį, automobilių gamybą Djepo ir Flisno gamyklose ruošiamasi palaipsniui nutraukti.
„Renault“ gamyklų panaudojimas Prancūzijoje sudaro vos 60 proc., sako J.-D. Senard‘as, pagaminama apie 655 000 transporto priemonių, esant maksimaliems 1,9 mln. pajėgumams.
„Mes negalime taikstytis su tokia situacija ilgą laiką“, – sako jis.
Mėgindama įgyvendinti iškeltus tikslus, Clotilda Delbos, einanti „Renault“ generalinio direktorės pareigas, kaip pavyzdį pateikia konkurentę PSA. „Peugeot“ ir „Citroen“ automobilių gamintoja, vadovaujant generaliniam direktoriui Carlosui Tavaresui, išgyveno skausmingą reorganizaciją ir dabar džiaugiasi pirmaujančiomis pozicijomis pramonėje pagal pelno rodiklius; be to, ji įgavo pranašumą prieš „Renault“ planuodama susiliejimą su „Fiat Chrysler Automobiles NV“.
Vienas iš itin svarbių aspektų buvo PSA 2013 metais priimtas sprendimas nebegaminti automobilių gamykloje Olnė su Bua, – tai buvo pirmas automobilių gamyklos uždarymas Prancūzijoje per du dešimtmečius. Kai gamintoja aiškiai išsakė savo poziciją, esą jos išlikimui iškilo rimtas pavojus, vyriausybė sušvelnino savo poziciją dėl darbo vietų naikinimo nuo „nepriimtino“ iki „neišvengiamo“. C. Tavaresui patinka pasakoti apie anuometinę situaciją, kai PSA „buvo atsidūrusi ant mirties slenksčio“ ir apie jo darvinišką pramonės viziją, pagal kurią išlieka stipriausi. J.-D. Sanard‘as iki šiol laikosi „švelnaus požiūrio“; jis žada negailėti laiko deryboms su profsąjungomis ir tikisi pasiekti su jomis susitarimą. Vis dėlto jo žinutė – labai aiški.
„Politikai turėtų atsižvelgti į mūsų pramonės ateitį, nesusitelkdami ties trumpalaikiais tikslais, turinčiais rinkiminį atspalvį“, - kalbėjo jis sekmadienį per nacionalinę televiziją.