„Alphabet Inc.“ pirmadienį pranešė, kad kompanijos trečiojo ketvirčio pajamos lyginant su ankstesniais metais išaugo 21,5 proc., neskaičiuojant mokėjimų „Apple“ ir kitiems partneriams, kurie rodo „Google“ reklamas arba nukreipia žiniatinklio paieškos srautus. Augimas tęsia bemaž nenutrūkstamą bendrovės augimo tendenciją (kas ketvirtį 20 ar daugiau procentų). Puikus pasiekimas kompanijai, kurios metinės pajamos viršija 125 milijardus dolerių.
„Alphabet“ išlaidos auga dar sparčiau nei pardavimai (tas pats praėjusią savaitę paaiškėjo ir apie kitą technologijų superjėgą – „Amazon“). Veiklos sąnaudos lyginant su pernai padidėjo 27 proc. – ryškiausiai per kelerius metus. Tiesa, panašu, kad informacija apie „Alphabet“ išlaidas šiek tiek numušė bendrovės kainą akcijų rinkoje.
Kur motininė „Google“ kompanija nukreipia visas tas išlaidas? Na, šios informacijos įmonė nesukonkretina, tačiau mini galybę tyrimų ir vystymo kaštų – tik pagalvokite apie visus tuos triūsiančius inžinierius ir kitas investicijas, pradedant „Google“ debesija ir baigiant dirbtinio intelekto technologijomis bei vartotojams skirtos aparatūros vystymo laboratorijomis. „Google“ taip pat nurodo išlaidas kapitalo projektams, tokiems kaip kompiuterijos centrai ir nekilnojamasis turtas.
Kaip ir „Amazon“ atveju, investuotojai turi įvertinti, ar „Google“ investicijos pagrįstos. Visų pirma, sunku prieštarauti, kad kompanijos išlaidos galiausiai virsta dideliais ir mažais produktų pakeitimais, kurie generuoja pardavimus, ir (potencialiai) projektais, kurie gali tapti kita karšta „Google“ naujiena.
Pavyzdžiui, „Google“ skyrė krūvą pinigų įsigyti bendrovėms, gaminančioms aparatinę įrangą – pastaraisiais metais ji nusipirko išmaniųjų telefonų kompanijos „HTC“ inžinerijos ir dizaino komandas už daugiau nei 1 milijardą dolerių ir įsigijo buitinių prietaisų gamintojus „Nest“ bei „Dropcom“ – be to, kaip pranešama, neseniai nusprendė įsigyti fizinio aktyvumo stebėjimo prietaisų gamintoją „Fitbit Inc.“. Tačiau jei „Google“ ir turi nuoseklią strategiją visiems šiems aparatūros projektams, ji jos neatskleidžia.
Investuotojai gali pagrįstai piktintis varganomis „Alphabet“ įžvalgomis apie tai, kaip veikia jos pinigų darymo mašina – tačiau toji pinigų darymo mašina iš tiesų veikia. Daugiausia – per nuolatinius mažyčius žiniatinklio paieškos paslaugų ir kitų produktų, tokių kaip „YouTube“, patobulinimus – bei vis tobulėjančias galimybes įmonėms mokėti „Google“ už klientų paiešką.
Didžioji viso šio triūso dalis nėra tas stulbinamas technologinis progresas, kuris pritraukia žiniasklaidos dėmesį, tačiau tai ir yra „Google“ magija. Investuotojams belieka nuolatinį pardavimų augimą priimti kaip miglotą įrodymą, kad viskas, kas vyksta po „Google“ gaubtu, ir toliau žavės ir džiugins.