Nacionalinis gerovės fondas pavers savo dolerines atsargas eurais, juaniais ir auksu, patikslino finansų ministras Antonas Siluanovas.
Praėjusį ktvirtadienį doleris ėmė brangti, tačiau vėliau sugrįžo į ankstesnę poziciją, nes analitikai teigia, kad tiesioginis poveikis rinkai greičiausiai bus ribotas. Valiutos keitimas, kuris paveiks maždaug 119 mlrd. dolerių likvidaus turto, iš kurio apytikriai trečdalis yra laikoma doleriais, bus vykdomas didžiuliuose centrinio banko rezervuose.
„Centrinis bankas gali atlikti šiuos Gerovės fondo pokyčius apsieidamas be rinkos operacijų“, – sakė Sofija Donec, Maskvos „Renaissance Capital“ ekonomistė.
Artėjant birželio 16-osios J. Bideno ir V. Putino susitikimui, šis žingsnis žymi dar vieną etapą Rusijos lyderio siekyje sumažinti šalies priklausomybę nuo dolerio po daugelį metų augančių JAV sankcijų.
„Jie plečia sankcijas, ir mums doleris tampa pernelyg rizikingas“, – „Bloomberg“ sakė finansų ministro pavaduotojas Vladimiras Kolyčevas.
Rusija galėtų įgyvendinti pokyčius per mėnesį, tačiau centrinis bankas turi nuspręsti, ar koreguoti visų atsargų perskirstymą, žurnalistams paaiškino A. Siluanovas, kalbėdamas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.
„Šis sprendimas logiškas, atsižvelgiant į užsitęsusią nesantaiką su JAV, – pastebi buvęs vyresnysis centrinio banko pareigūnas Olegas Vijuginas. – Tačiau kalbant apie riziką ir grąžą, dolerinio turto atsisakymas, pakeičiant jį kitomis valiutomis, greičiausiai bus ekonomiškai nepatrauklus.“
Nors tai neturės „jokio pirminio poveikio rinkai“, šis žingsnis veikiausiai paskatins centrinį banką galiausiai dolerius parduoti, sakė Jordanas Rochesteris, „Nomura International PLC“ valiutų strategas. „Neaišku, kaip greitai jie tai padarys.“
Jei centrinis bankas parduos likusias JAV iždo atsargas, tai gali turėti įtakos rinkai, pridūrė jis.
Turto fonde šiuo metu 35 proc. likvidaus turto yra laikoma doleriais, kurių vertė siekia apie 41,5 mlrd. dolerių, tiek pat eurais, o likusi dalis – juaniais, auksu, jenomis ir svarais.
Po permainų fondo turtą sudarys 40 proc. eurų, 30 proc. juanių, 20 proc. aukso ir po 5 proc. jenų ir svarų, sakė A. Siluanovas.
Centrinis bankas nekomentuoja savo užsienio valiutų atsargų planų. „Suprantama, vyriausybės rezervinės valiutos struktūra yra vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgsime“, – Rusijos banko valdytoją Elvirą Nabiuliną citavo „Interfax“.
Turto fondas santaupas iš Rusijos naftos pajamų laiko aukštesne už ribinę kainą ir yra pasitelkiamas kompensuoti stygių, kai rinka nusmunka žemiau šio lygio. Kartu su nelikvidžiu turtu bendra jo vertė siekia 185,9 mlrd. dolerių. Ekonomikai atsigaunant greičiau nei tikėtasi, biudžeto deficitas šiemet sudarys 1 proc. bendrojo vidaus produkto ir bus siauresnis nei iš pradžių planuoti 2,4 proc., sakė A. Siluanovas.
Centrinis bankas praneša apie savo rezervinės valiutos perskirstymą su šešių mėnesių vėlavimu ir atsisako pateikti informaciją apie dabartines valiutos atsargas.