„Norges Bank“ valdytojas Oysteinas Olsenas, kuris anksčiau nerodė didelio entuziazmo dėl centrinių bankų skaitmeninių valiutų (CBDC), teigia, kad šiuo metu galimybių nagrinėjimas yra „sustiprintas“. Per ateinančius dvejus metus bankas planuoja sukaupti daugiau žinių šioje srityje ir atlikti „eksperimentinius techninių sprendimų bandymus“, kad įsitikintų, jog supranta CBDC įvedimo „tikslą ir pasekmes“, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Bankas jau skyrė ketverius metus preliminariems tyrimams, tačiau kol kas dvejojo, kol kiti žengė į priekį. Centriniai bankai visame pasaulyje stengiasi reaguoti į plačiai paplitusį grynųjų pinigų atsisakymą, kurdami savo skaitmenines valiutas, įkvėptas tokių kriptovaliutų kaip bitkoinas, taip pat privačių iniciatyvų, įskaitant „Diem“, kurį remia „Facebook Inc.“.
Vos 3–4 proc. operacijų Norvegijoje atliekama banknotais ir monetomis, teigia „Norges Bank“. Bankas skaičiuoja, kad tai yra žemiausias grynųjų pinigų naudojimo lygis pasaulyje. Kaimyninėje Švedijoje, kuri yra tarp pažangiausių valstybių vystant CBDC, šis rodiklis siekia 9 proc., teigiama „McKinsey Global Payments Report“.
Johanna Jeansson, Šiaurės šalių regiono ekonomistė sako:
„Spartėjančias palūkanas (centrinių bankų skaitmeninėmis valiutomis) paaiškina keletas esminių punktų. „Covid-19“ krizė sumažino grynųjų pinigų poreikį, nes vis daugiau žmonių apsiperka internetu. Be to, privatūs skaitmeniniai pinigai, tokie kaip „Facebook Diem“, ragina politikos formuotojus tyrinėti savas galimybes. Ir galiausiai – kai didžiosios ekonomikos, tokios kaip JAV ir euro zona, imasi nagrinėti kokį nors klausimą, kitos paprastai paseka joms įkandin.“
„Centrinio banko skaitmeniniai pinigai bus įvesti dar negreitai,“ – pažymėjo O. Olsenas. Ketvirtadienį paskelbtas planas „atspindi tai, kad „Norges Bank“ kol kas nemato būtinybės įvesti tokius pinigus,“ – sakė jis.
O. Olsenas taip pat teigė, kad bet kokiam sprendimui dėl CBDC reikės politikų įsitraukimo ir galbūt Norvegijos įstatymų pakeitimų.
Tuo metu Švedija centrinio banko skaitmeninę valiutą gali įdiegti per penkerius metus, neseniai sakė „Riksbank“ valdytojas Stefanas Ingvesas. Kita vertus, Švedija CBDC įvedimą ilgai atidėliojo ir neseniai pripažino, kad ši užduotis sudėtingesnė ir reikalaujanti daugiau laiko, nei tikėtasi iš pradžių.
Ateinančius dvejus metus „Norges Bank“ praleis išmėgindamas skirtingus CBDC modelius, prieš nuspręsdamas, kurią versiją pasirinkti bandomajam projektui.