„Prioritetas teikiamas šiai statybų aikštelei“, - sakė V. Kacoris, Rumunijos „Skanska Property Romania“ subrangovo brigadininkas V. Kocoris. 37 mln. eurų vertės „Equilibrium“ projektą sudaro du vienuolikos aukštų biurų dangoraižiai.
„Tik pusė iš mano brigadoje dirbančių vyrukų sugeba atlikti šį darbą, - patraukė pečiais V. Kocoris. – Tuo tarpu likusius reikia apmokyti“.
Tokios tendencijos pastaruoju metu taip įsigalėjo Rytų Europoje, jog darbo jėgos trūkumas jau grasinasi pristabdyti sparčiausią žemyne statybų rinkos augimą, o tai, savo ruožtu, gali neigiami atsiliepti ekonomikos plėtrai. Tuo tarpu nacionalizmo sustiprėjimas tokiose valstybėse kaip Lenkija bei Vengrija sukėlė priešiškumą tai imigrantų daliai, kurie galėtų užpildyti šį vakuumą.
Darbininkai metai iš metų migruoja į Vakarus ieškodami geresnio atlyginimo, net tada, kai pinigų srautai plūstelėjo į Rytus ir neatpažįstamai pakeitė buvusias komunistines metropolijas, tokias kaip Bukareštas, Budapeštas ir Varšuva. Nuo tada, kai Europos Sąjunga (ES) ėmė plėstis į buvusį Rytų bloką 2004 metais, vien iš Lenkijos ir Rumunijos į darbo paieškas svetur leidosi per 5 mln. žmonių, kurie galiausiai susirado vietą po saule užsienio statybų rinkose, tokiuose miestuose kaip Londonas, Berlynas ir Madridas.
Dabar iškilo problema – kaip juos susigrąžinti. Atlyginimai auga, bet vis dar gerokai atsilieka nuo tų, kurių dabar statybininkai gali tikėtis dirbdami Vakarų Europoje, o naujų kvalifikuotų darbininkų šalies darbo rinkoje nepakanka.
Be to, tarp pačių valstybių egzistuoja nemaža konkurencija.
Austrijos bendrovė „Strabag Ag“ vykdo 50 mln. eurų vertės projektą, 22 500 vietų stadiono, numatyto Slovakijos nacionalinei futbolo komandai, statybas Bratislavoje. Šioms statyboms ieškoma kvalifikuotų šaltkalvių vandentiekininkų, suvirintojų ir langų montuotojų iš svetur, įskaitant Bulgariją bei Rumuniją, kurie papildytų vietos statybininkų gretas. Iš nešiojamųjų grotuvų muzika sklinda įvairiausiomis kalbomis.
Trumpi terminai verčia statybų bendroves dairytis į užsienio rinkas ir samdyti darbininkus, turinčius mažai arba jokios patirties statybų sferoje, pavyzdžiui, virėjus, pasakoja projekto direktorius Jurajus Bacmanakas. Vien Bratislavoje kai kuriose statybos aikštelėse „trūksta 25 000 dailidžių, - sakė jis. – kurių čia tiesiog nėra“.
„Skanska AB“, vykdanti 300 projektų visame regione, susiduria su panašiais iššūkiais kiekvienoje šalyje, teigia Švedijos bendrovės vadovas, atsakingas už Čekijos Respublikos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos regioną. „Mes išgyvename piką komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje, - sakė jis. – Visose rinkose akivaizdžiai matome, kad vietos darbininkų nepakanka, kai statybų rinkose vyrauja toks bumas“.
Santykinis skurdo atotrūkis tarp Europos Rytų ir Vakarų išlieka ženklus. Pasaulio banko (PB) rodikliai rodo, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui Lenkijoje bei Vengrijoje išlieka kone dvigubai žemesnis už ES vidurkį, nors ir neatsižvelgus į pragyvenimo išlaidas.
Vidutinis metinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, Rumunijoje siekia maždaug 20 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje – 35 proc., kaip rodo naujausi Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Remiantis dabartine trajektorija, prireiktų 59-erių metų, kad Lenkijos atlyginimai pasivytų ES atlygių lygį, praėjusią savaitę skelbta konsultacinės bendrovės „Grant Thornton“ ataskaitoje.
Tačiau šią savaitę publikuota statistika rodo, kad didelė dauguma lenkų nebesvarsto galimybes emigruoti, o Rytų Europos piliečių, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, skaičius per pastaruosius tris mėnesius sumažėjo 15 proc., artėjant JK išstojimo iš ES terminui.
Tokie skirtumai pakurstė nacionalizmą ir protekcionizmą regione. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paragino lenkus grįžti ir padėti palaikyti jo „ekonominį patriotizmą“. Pasak jo, Lenkija daugiau nebebus toji šalis, iš kurios Vakarų Europa gali tiesiog pasiimti, ko geidžianti, kritikuodama užsienio bendroves dėl šalies „kolonizavimo“.
Bet norint pagrįsti tokį motyvą, būtina palaikyti ekonomikos augimą, o statybininkai tampa ypač svarbūs, Europos Sąjungai investuojant į tokią infrastruktūrą kaip keliai, oro uostai bei nutekamieji vamzdynai, o privačios bendrovės stato biurų dangoraižius. Lenkija, didžiausia šalis regione, iš Europos Sąjungos gauna daugiau lėšų nei bet kuri kita Europos šalis, ir dabar, tiesiog nuo nulio, ketina statyti didžiausią Europoje oro uostą.
Iš tiesų rangovai lenktyniauja, kad patenkintų didžiausią naujo komercinio nekilnojamojo turto paklausą per dešimtmetį, - bendrovė didina pajėgumus arba pertvarko pasenusius pastatus miestų centre į šiuolaikiškus, pažangiomis technologijomis paremtus pastatus.
Vengrija, kurios statybos sektorius, manoma, iki kitų metų augs sparčiausiais tempais Europoje, ir Slovakija vykdo didelio masto infrastruktūros projektus. Čekijos, Lenkijos ir Rumunijos rinkose, stipriai augant vartotojų paklausai, stiprėja ir būtinybė statyti biurus, gamyklas bei paskirstymo centrus.
Nekilnojamojo turto bendrovių „Colliers International“ ir „Cushman & Wakefield“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį į nekilnojamąjį turtą buvo investuota per penkis milijardus eurų, ir metinis lygis gali nesunkiai viršyti 2017 metų bendrą 13 mlrd. eurų rodiklį.
„Mes statome daug, ir toks statybų mastas vis dar nepakankamas, - sakė Nekilnojamojo turto konsultacinės įmonės „Colliers International“ direktorius Michelas Smithingas įmonės biure Budapešte. – Statybos bendrovės stato ir stato, ir stato, ir šiuos projektus jiems sudėtinga įgyvendinti, nes jie brangūs“.
Todėl didėja mažesnės pelno maržos ir projektų vėlavimo rizikos, nes rangovai nenuilstamai ieško kvalifikuotų statybininkų, kurie reikalauja didesnių algų, kai tuo tarp statybinių medžiagų kainos staigiai kyla.
„Skanska“ kol kas turi pakankamai tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, nors ji jau taiko „aiškias rizikos valdymo priemones“, tokias kaip „nepereikvoti lėšų naujiems projektams“, sakė įmonės generalinis direktorius M. Jurka. Naujos darbo jėgos ieškojimo tinklas „užmestas“ ir į Azijos regioną, tikintis atvilioti statybininkų iš tokių šalių kaip Vietnamas bei Filipinai, sakė jis.
Svarbiausias iššūkis – sugebėti patenkinti darbo jėgos paklausą, tuo pačiu išlaikant atlyginimų kontrolę, sako Vienoje įsikūrusios statybos bendrovės „Strabag“ generalinis direktorius Thomas Birtelis. Jo bendrovė 22 proc. savo veiklos vykdo centrinėje ir rytinėje Europoje.
„Didžiausią stresą patiriame Lenkijoje, bet „sausros“ ženklų darbo rinkoje juntame ir Vengrijoje bei Rumunijoje, - sakė Th. Birtelis. – Visose šalyse akivaizdžiai pastebimas ženklus atlyginimų augimas, ne tik bendras profsąjungų numatytas augimas“. Tel Avivo statybos bendrovė „Hagag Development Europe“ Bukarešto centre iš esmės pertvarko buvusią naftos įmonės būstinę į šiuolaikinį septynių aukštų biurų pastatą; prie rekonstrukcijos projekto, kurio vertė siekia 8 mln. eurų, pluša viso labo 35 statybininkai.
Projekto vadovo Alexandru Draghicio teigimu, brigados, kurioje šiuo metu dirba vien rumunai, sudėtis gali keistis ne tik dėl smukusio kvalifikacijos lygio, bet ir dėl nenoro dirbti „nešvarų ir nepatrauklų“ darbą. Jauni vyrukai, stumiantys už dulkinos statybų aikštelės karučius, su kaupu prikrautus nuolaužų, yra atvykę iš tokių šalies kaimelių, kurių laukia ilgas profesinio mokymosi kelias.
