„Jeigu virusas manęs nepražudys, numarins badas, – sako 28-erių metų vyras. Nors jo pajamos iš tokių patiekalų kaip vištienos karis ir kepti ryžiai pristatymo pastaruoju metu siekia vos 300 rupijų (keturis JAV dolerius) per dieną – kurių vos pakanka išgyventi, – kol kas jis yra linkęs išsilaikyti šalies finansų sostinėje, nes perspektyvos jo gimtojoje provincijoje dar niūresnės.
Indijos oficiali ekonomika – toji jos dalis, kuri gali būti įvertinta remiantis pajamomis iš mokesčių, – buvo pradėjusi rodyti ženklus, jog dugnas pagaliau pasiektas, po to, kai pastaraisiais metais netinkamai suplanuotas didelės vertės banknotų atšaukimas, naujas pardavimų mokestis ir šešėlinės bankininkystės krizė sutrikdė augimą. O tada kilo viruso protrūkis, paskatinęs paskelbti beprecedentį 21 dienos karantiną 1,3 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje.
Labiausiai pažeidžiami – laisvai samdomi darbininkai ir migrantai, tokie kaip Ch. Thakuras, daugelis kurių dirba dideliame neoficialiame sektoriuje. Šimtai tūkstančių tokių žmonių nusprendė išvykti į savo gimtuosius namus iki kovo 25 dienos, kai buvo paskelbtas karantinas, pakurstydami egzodą, į kurį daugelis leidžiasi pėsčiomis – vaizdelis primena laikus, kuriuos Indija išgyveno iškart po to, kai 1947 metais tapo nepriklausoma.
„Indijos didžiulis neoficialus sektorius greičiausiai nukentės labiausiai, - sakė Pranjul Bhandari, vyriausioji Mumbajuje veikiančio „HSBC Holdings Plc.“ ekonomistė, - Neformalios įmonės neturi galimybių gauti oficialią finansinę paramą ir gali labai greitai patirti rimtų sunkumų, vos tik pinigų srautai taps nereguliarūs.
Delyje įprastas nuolat dūzgiantis prekiautojų avilys gatvėse ir turgavietėse nutilo –paprastai judriuose perkybos rajonuose nebeišvysi smulkių prekiautojų ir maisto pardavėjų, uždarytos beveik visos parduotuvės, išskyrus vieną kitą maisto krautuvę arba vaistinę. Panašūs vaizdai ir Mumbajuje, čia tik nedideli būreliai žmonių išdrįsta stotis į eilę, išlaikydami atstumą vienas nuo kito, prie maisto prekių parduotuvių, kurioms netaikomas karantinas.
Neoficialios įmonės – vadinamoji paralelinė ekonomika, - sudaro apie 85 proc. bendro užimtumo ir maždaug 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Milijonams gyventojų vos suduriantiems galą su galu, o daliai jų gyvenantiems dar vargingesnėmis sąlygomis, vartojimas, manoma, kris dar labiau, darydamas negailestingą spaudimą sektoriui, sudarančiam apie 60 proc. Indijos ekonomikos.
Premjero Narendros Modžio svajonė iki 2024 metų padvigubinti ekonomikos apimtis iki 5 trln. dolerių atrodo vis sunkiau pasiekiama. Siekdama sušvelninti smūgį, vyriausybė paskelbė skirsianti piniginę paramą neformaliojo sektoriaus darbuotojams, o N. Modis – kas jam nebūdinga, net atsiprašė jų už sunkumus, su kuriais šie susiduria.
Tuo tarpu šalies centrinis bankas kovo 27 dieną paskelbė beprecedentes priemones, įskaitant ir mažesnes skolinimosi kainas, 50 mlrd. dolerių likvidumo bankams, skirto kreditavimui plėsti, ir teisę kreditoriams pristabdyti dalies paskolų grąžinimą trims mėnesiams.
Net pasitelkus tokį fiskalinį-piniginį derinį, šalies ekonomika per ateinančius ketvirčius trauksis. Tuo tarpu, kai išsivysčiusiose šalyse lėtesnis augimas reiškia ekonominius sunkumus ir nedarbą, Indijoje toks sulėtėjimo mastas milijonams žmonių neišvengiamai siejamas su skurdu ir badu.
„Kuo skubiau reikia imtis tolesnių veiksmų, - sakė A. Prasanna, „ICICI Securities Primary Dealership“ (Mumbajus) ekonomistas. – Tai milžiniško masto problema.“
Kai kurie analitikai jau ragina Indijos vyriausybę sušvelninti biudžeto diržą; „Fitch Solutions prognozėmis, biudžeto deficitas padidės nuo šiems fiskaliniams metams, prasidėjusiems balandžio 1 dieną, užsibrėžto 3,5 proc. tikslinio rodiklio iki 6,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Norint padengti deficitą, A. Prassana‘os nuomone, reiktų pataisyti įstatymą, pagal kurį Indijos atsargų bankui būtų leista tiesiogiai pirkti obligacijas iš vyriausybės. Tai būtų išskirtinis žingsnis išsivysčiusiai valstybei, o ką jau bekalbėti apie besivystančią šalį.
Kiti ekonomikai ragina daugiau mažinti palūkanų normas, remti smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms skirtas programas ir skirti lėšų skurdžiai gyvenantiems žmonėms pagal universalią pagrindinių pajamų programą.
Vis dėlto Indijos, kaip besiformuojančios rinkos su dvigubu prekybos bei biudžeto deficitu, galimybės veikti yra suvaržytos. Priešingai nei šalys su dideliais santaupų fondais, tokios kaip Kinija ar ir Japonija, arba Jungtinės Valstijos ir Europa, kurios spausdina valiutas, į kurias kiti mielai investuoja, Indija privalo pasiūlyti pakankamą skolinto kapitalo rentabilumą, kad priviliotų tarptautinius pirkėjus, kurie galėtų finansuoti minėtus deficitus. Be to, Indija turi pagrindo nerimauti dėl valiutos, jau ir taip svyruojančios ties istorinėmis žemumos, nes tolesnis jos nuvertėjimas tik pakurstytų spartesnį kapitalo nutekėjimą.
„Fiskalinė situacija buvo silpna dar prieš viruso protrūkį“, - „BloombergQuint“ teigė buvęs centrinio banko valdytojas Chakravarthy Rangarajanas.
„Koronavirusas tik pagilins problemą“, – sakė jis pridurdamas, kad jeigu karantinas nebus atšauktas, gamyba nukentės ir dauguma politinių iniciatyvų sužlugs.
Radikalių permainų skonį Indija pajuto nuo šių metų pradžios, kai atsigavimo užuomazgos tapo apčiuopiamos trečioje didžiausioje Azijos ekonomikoje. Net kai virusas jau siautėjo Kinijoje, Indija buvo įsitikinusi, kad sugebės išvengti jos likimo, kaip kad išvengė prieš aštuoniolika metų per SARS epidemiją. O vėliau užsikrėtimo atvejų skaičius ėmė augti, buvo įvesti ribojimai kelionės ir žmonių judėjimui, suduotas skaudus smūgis organizuotam sektoriui. Paslaugų srities pramonė, nuo oro linijų iki viešbučių bei pramogų centrų, iškart pajuto didžiausią smūgį, o įvedus didelio masto socialinio atstumo laikymosi taisykles, veiklą sustabdyti teko ir gamintojams.
Tarp bendrovių, kurios laikinai nutraukė operacijas, reikia paminėti „Maruti Suzuki India Ltd.“, Indijos didžiausią automobilių gamintoją ir „Toyota Motor Corp.“ vietos padalinį.
Tokie gamybos stabdymai reiškia, kad ateityje laukia dar liūdnesnė automobilių pardavimų statistika; jau pernai buvo užfiksuotas didžiausias automobilių pardavimų nuosmukis, dėl kreditų ribojimų smukus vartojimui.
Panašaus pobūdžio trikdžiai, tikėtina, sukels dar didesnį galvos skausmą Indijos girgždančiai bankininkystės sistemai, kurią jau dabar slegia aukščiausias streso veikiamų aktyvų koeficientas, - viena iš priežasčių, lėmusių kreditavimo sulėtėjimą, kuris, savo ruožtu, stabdo investicijas.
Gamybos stabdymas pakurstys ir bedarbių gretų augimą. „Center for Monitoring Indian Economy Pvt.“ paskaičiavimais, nedarbas vasarį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, išaugo nuo 7,2 proc. iki 7,8 procento. Kai kurių ekonomistų vertinimu, situacija darbo rinkoje, kuri jau dabar yra silpniausia per 45-erius metus, tik blogės.
O žmonės, tokie kaip darbininkė Najma, 34-erių metų migrantė iš Naujojo Delio priemiesčio, net neįskaičiuojama į šią statistiką. Ji prarado savo kambarinės darbą privačiose rezidencijose, apmokamą 80 dolerių per mėnesį, o jos partneriui, dirbančiam nekvalifikuotus darbus, taip pat niekaip nepavyksta įsidarbinti.
„Tiek aš, tiek mano vyras sėdime namie, - sako Najma nerimaudama, kad netrukus liks be maisto ir neturės už ką susimokėti už nuomą. - Sprendimas skelbti karantiną skurstantiesiems yra tikra bėda. Jeigu neužsidirbsime pinigų, ką valgysime? Turtingieji gali sukaupti atsargas ir gyventi prabangiuose namuose, o mums tai – išgyvenimo klausimas.“