Pasak Belgijos centrinio banko vadovo, naujos prognozės, rodančios, kad infliacijos lygis euro zonoje 2023 ir 2024 metais sieks 1,8 proc., reiškia, kad užsibrėžtas 2 proc. tikslinis rodiklis iš esmės pasiektas ir leidžia sparčiau trauktis iš paskatų programos. Jis kalbėjo praėjus dienai po to, kai ECB patvirtino, kad nutrauks obligacijų pirkimo programą, bet laikinai išplės ankstesnę programą perėjimui palengvinti.
„Dėl 2023 ir 2024 metų yra daug netikrumo, bet mano nuomone, mes faktiškai pasiekėme tikslą, – interviu penktadienį sakė P. Wunschas. – Nėra labai svarbu, ar tikslas jau pasiektas, ar šiek tiek iki jo trūksta, ar jis kiek viršytas. Mane tik kiek neramina, kad taip primygtinai reikalaujama laikytis žemiau tikslinio rodiklio.“
P. Wunschas teigė, kad jam tikriausiai būtų labiau priimtinas spartesnis reguliarus obligacijų pirkimas, kartu pridurdamas, kad „man tai nėra esminis klausimas“.
„Man esminis klausimas yra tas, kad nepakankamai pripažįstama, jog pasaulyje, regis, egzistuoja infliacijos problema ir kad mes ją, panašu, traktuojame labai skirtingai“, – sakė jis.
Praėjusį ketvirtadienį Frankfurte įsikūrusios institucijos priimtu sprendimu buvo pripažinta, kad skubių paskatų, paskelbtų siekiant sustabdyti COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominę žalą, turi būti atsisakyta dabar, kai gamybos apimtys priartėjusios prie ikikrizinio lygio, o infliacija – sparčiausia nuo euro įvedimo. Bet institucijos veiksmai buvo daug mažiau agresyvūs nei kitur. JAV federalinis atsargų bankas (FED) dvigubai paspartino savo paskatų nutraukimo tempus, o Anglijos centrinis bankas netikėtai padidino palūkanų normas – pirmą kartą nuo pandemijos pradžios.
ECB vadovė Christine Lagarde, kalbėdama po ketvirtadienį nuskambėjusio pranešimo, teigė, kad švelni pinigų politika vis dar būtina, „kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi iki mūsų iškelto 2 proc. infliacinio tikslo“ nuo lapkritį pasiekto 4,9 proc. lygio.
P. Wunschas tvirtino, kad ECB nebesusiduria su pavojingai lėtu kainų augimu, fiksuotu iki pandemijos.
„Anksčiau infliacijos lygis buvo žemas, ir mes tikėjomės nukreipti jį link tikslinio rodiklio, – sakė jis. – Bet šiandien situacija labai skiriasi. Dabar mes akivaizdžiai viršijame tikslinį lygį. Vidutinė infliacija ketverius metus aiškiai viršija 2 procentus.“
P. Wunshcas, kuris savo pareigas eina nuo 2019 metų, pastaraisiais metais laikosi vis vanagiškesnės politikos. Kiti valdančiosios tarybos nariai, nors laikosi ir ne tokios ryžtingos pozicijos, teigia, kad klimatas gali keistis.
Portugalijos ekonomistas ir politikas Mario‘us Centeno‘as, kuris tradiciškai yra taikingesnės politikos šalininkas, perspėjo, kad „rizika, jog infliacija bus aukštesnė nei prognozuojama, egzistuoja“. Prancūzijos centrinio banko valdytojas Francois Villeroy de Galhau, nemėgstantis „vanago“ bei „taikos balandžio“ etikečių, penktadienį teigė, kad „tam tikra prasme egzistuoja naujas infliacijos režimas, siejamas su 2 proc. siektinu rodikliu, labiau panašiu į tą, kuris buvo fiksuojamas iki finansų krizės“.
Kol kas Ch. Lagarde, regis, įtikino investuotojus, kad palūkanų normų kėlimas kitais metais yra mažai tikėtinas, – ypač, kai dėl koronaviruso omikrono atmainos kylanti grėsmė skatina skelbti ribojimus visoje Europoje. Pinigų rinkos prognozuoja tik 10 bazinių punktų padidinimą 2023 metų pradžioje.
Tačiau, P. Wuncho manymu, besirutuliojantis scenarijus yra aiškus pagrindas imtis veiksmų, ypač kai į infliacijos skaičiavimus bus įtrauktas savininko užimamas būstas, o tai, tikėtina, šiek tiek kilstelės palūkanų normą.
„Jeigu nemanysime, kad ateityje mūsų laukia vienoks ar kitoks antrinis poveikis, jeigu netikėsime, kad mūsų pinigų politika yra veiksminga, tam tikru momentu turėsime problemą, – sakė jis. – Kadangi kitu atveju, atsidursime aklavietėje, iš kurios nėra išėjimo.“