JAV ir Kinijos santykiai nusirito iki neregėtų žemumų

Praėjusi savaitė turėjo būti ta, per kurią JAV ir Kinijos derybos grįžo į vėžes, o abi šalys pagaliau rado būdą, kaip nustoti siųsti nerimą keliančius signalus finansų rinkoms ir pasaulinei ekonomikai, kuri atrodo vis trapesnė. Tačiau viskas išėjo kitaip.

Jei dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykiai prieš paskutinį derybų raundą ketvirtadienį ir penktadienį buvo painūs, tai dabar toji painiava atrodo dar liūdniau.

O realybė tokia:

Trumpo karas su Kinija nuolat plečiasi

Pirmadienį paskelbtas sprendimas įtraukti į juodąjį sąrašą Kinijos technologijų milžinus, kaip antai vaizdo stebėjimo kompanija „Hikvision“ ir pasaulyje vertingiausias dirbtinio intelekto startuolis „SenseTime“, pakreipė D. Trumpo administracijos ekonominį karą su Kinija nauja linkme.

Amerikiečiai ne tik staiga, tarsi tyčia provokuotų, prisiminė pareigą kovoti su žmogaus teisių pažeidimais „Kinijos ribose“, kaip tai padarė prekybos sekretorius Wilburas Rossas, bet ir nusitaikė į naują Kinijos technologijų čempionų būrį. Oficiali priežastis – kompanijų įsitraukimas į Kinijos susidorojimą su musulmonų mažumomis Sindziango regione, tačiau šis žingsnis taip pat suduoda smūgį tokiems sektoriams kaip dirbtinis intelektas, kur Kinija vis labiau dominuoja. Negana to, JAV paskelbė vizų draudimus Kinijos pareigūnams, susijusiems su įvykiais Sindziange.

Dar daugiau, antradienį buvo paskelbta, kad, nepaisant Baltųjų rūmų neigimo, diskusijos apie tai, kaip JAV galėtų apriboti finansinius srautus į Kiniją, tęsiasi ir toliau. Dėmesys susiaurintas iki to, kaip priversti indeksavimo kompanijas, tokias kaip „MSCI“ ir „Bloomberg Barclays“, sumažinti Kinijos bendrovių svorį besivystančių rinkų indeksuose. Taip pat svarstoma, kaip apriboti federalinės vyriausybės pensijų fondų investicijas Kinijoje.

Tačiau už abiejų šių veiksmų slepiasi aiškus tikslas. Kinijos „vanagai“, sėdintys administracijoje ir Kapitolijaus kalne, siekia apriboti kinų prieigą prie amerikietiškų technologijų ir kapitalo. Ir tai niekur nedings.

Antikiniški būgnai Vašingtone dunda vis garsiau ir garsiau

D. Trumpo administracijai artimi žmonės jau seniai sutaria, kad derybos su Kinija – slidus reikalas. Bet kokį susitarimą su Kinija, išduodantį D. Trumpo administracijos silpnumą, aršiai užsipultų tiek demokratai, tiek respublikonai. Iš kitos pusės, net Vašingtono „vanagai“ pripažįsta, kad Kinija sutiks įsipareigoti tik iki tam tikros ribos.

Jei norite pamatyti, kaip atrodytų galima politinė reakcija į silpną Kinijos susitarimą, pažiūrėkite, kaip respublikonai užsipuolė šios savaitės sprendimą išvesti JAV pajėgas iš Sirijos ir atstumti sąjungininkus kurdus. Jei respublikonams netgi tai atrodo nepriimtina, įsivaizduokite, kaip tokie „vanagai“ kaip senatorius Marco Rubio sureaguotų į bet kokį platų kompromisą su kur kas didesniu strateginiu konkurentu Pekine.

Tačiau didžiausia naujiena – viešųjų diskusijų apie Kiniją plitimas.

Žygiai, kurių imtasi prieš Kinijos technologijų kompanijas, atspindi didėjantį abiejų Vašingtono partijų susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų Sindziange. Tačiau labiausiai politikų nuostatas padeda iškristalizuoti blogėjanti Honkongo situacija.

Konservatoriai Honkongą nuo seno laikė santykinės ekonominės laisvės bastionu komunistinėje Kinijoje ir buvo vieni pirmųjų ten vykusių protestų rėmėjų. Taip pat ir demokratai, nors šie – dėl platesnių motyvų, susijusių su žmogaus teisėmis. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įstatymo projektas, kuris panaikintų ypatingą Honkongo prekybos statusą, įgijo daug rėmėjų Kapitolijaus kalvoje ir per kelias savaites galėtų sulaukti Kongreso pritarimo, pateikdamas D. Trumpui dilemą, ar paversti jį įstatymu.

Dar viena priežastis, kodėl šis įstatymo projektas atrodo vis labiau užtikrintai, yra tai, kad antipatija Kinijai užsikrėtė ir populiarioji kultūra. Pikta Kinijos reakcija į Hiustono „Rockets“ vykdomojo direktoriaus tviterio žinutę, kurioje jis užsistojo Honkongo protestus – ir po jos sekęs NBA nusilenkimas Pekinui – sukėlė atsakomąjį visuomenės pasipiktinimą dėl to, kad amerikiečių kompanijoms esą tenka keliaklupsčiauti, jeigu jos nori daryti verslą su kinais. Dabar Kinijos NBA renginių rėmėjai skelbia nutraukiantys su lyga visus ryšius. Situaciją dar labiau užaštrina tai, kad Kinijos cenzūra į savo tinklus pagavo ir animacinę komediją „Pietų parkas“ (angl. South Park).

Kitaip tariant, ekonominiai karai virsta kultūriniais karais.

Ekonominė žala auga

Iki šios vasaros spėliojimas, kad D. Trumpo prekybos karas gali pakenkti JAV ir pasaulio ekonomikai, iš esmės tai ir tebuvo – spėlionė. Tačiau pastarųjų mėnesių duomenys įnešė aiškumo. Galima ginčytis dėl konkretaus įvairių priežasčių kokteilio, tačiau pakanka pasikalbėti su įmonėmis, kad gautum įrodymų, jog D. Trumpo tarifų karai ir jų sukeliamas netikrumas smarkiai prisidėjo prie verslo investicijų ir gamybos sulėtėjimo.

Įspėjimai apie galimą poveikį virto įspėjimais apie realų poveikį. Naujoji Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva antradienį perspėjo, kad pasaulis, kuris vos prieš dvejus metus buvo „sinchroniškame pakilime“, dabar žvelgia į „sinchronišką sulėtėjimą“, susijusį su prekybos įtampomis.

Pasak jos, TVF per savo kasmetinius susirinkimus, kurie vyks kitą savaitę Vašingtone, sumažins pasaulinio augimo prognozes tiek 2019, tiek 2020 metams; net 90 proc. pasaulio susidurs su augimo sulėtėjimu.

Jungtinės Valstijos taip pat patiria vis daugiau nuostolių. Pastaraisiais mėnesiais daugiausia buvo kalbama apie gamybos sulėtėjimą valstijose, kurias nuosmukis pakirto skaudžiausiai. Visgi turbūt labiausiai stebina nenumatyti ir neįprasti būdai, kuriais žala paliečia šalies ekonomiką.

Šią savaitę išėjusiame straipsnyje Niujorko universiteto ekonomistas Michaelas Waugh paskelbė bauginančią koreliaciją tarp Kinijos atsakomųjų veiksmų ir lėtėjančių JAV automobilių pardavimų. Apygardose, kurias labiausiai paveikė prekybos karas su Kinija – daugiausia kaimo vietovėse, iš kurių Kinija stengiasi nebepirkti sojos pupelių ir kitų žemės ūkio produktų – automobilių pardavimai smuko labiau nei kitose šalies dalyse. Pasak M. Waugh, viršutinis kvartilis apygardų, nukentėjusių nuo Kinijos atsakomųjų veiksmų, patyrė 3,8 proc. vartojimo ir užimtumo augimo sumažėjimą. „Kinijos atsakomieji veiksmai veda prie koncentruoto gerovės nykimo Jungtinėse Valstijose“, – rašo jis.

Didysis sandoris su Kinija vis labiau tolsta

Dar prieš šią savaitę paskelbtus naujus D. Trumpo administracijos žingsnius Kinijos derybininkai leido suprasti, kad yra pasirengę kalbėtis tik apie kur kas siauresnį susitarimą nei didysis perbalansavimas, kurio siekia D. Trumpo administracija.

Neseniai Pekino svečiams buvo pasakyta, kad jokios diskusijos dėl Kinijos vyriausybės subsidijų nevyks. Tos subsidijos yra viena iš „septynių mirtinų nuodėmių“, kurias kritikuoja D. Trumpo prekybos patarėjas Peteris Navarro, ir dėl kurių JAV skundėsi dar iki D. Trumpo atėjimo į valdžią.

Jeigu kinai apie subsidijas nenori nė girdėti, kažin, ar apskritai įmanomas rimtas susitarimas. Nebent, žinoma, to rimtumo niekam nereikia.

D. Trumpas pastarosiomis savaitėmis kelis kartus pabrėžė, kad prieštarauja „daliniam“ arba laikinam susitarimui su Kinija, kuris leistų kinams padidinti eksportą iš JAV ūkių, o jo paties administracijai atidėti naujų tarifų įvedimą. Kita vertus, jis pats pasiūlė bent vieną tokį dalinį sandorį, kurį kai kurie šaltiniai, artimi jo prekybos komandai, patyliukais mato kaip galimą modelį.

Nors D. Trumpo administracija yra linkusi džiaugtis ir tokiu laimėjimu, pirmadienį su Japonija pasirašytas paktas, švelniai tariant, yra gana siauras. Pagal jį bus sumažinti maždaug 7 milijardų dolerių vertės JAV žemės ūkio produktų eksporto į Japoniją tarifai, o JAV ūkininkams pagaliau suteikta prieiga prie Japonijos rinkos, kurią jie laimėjo per Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimą, D. Trumpo pasirašytą dar 2017 m. sausį. Jame yra ir skyrius apie skaitmeninę prekybą, iš esmės pašalintą iš TPP ir D. Trumpo persvarstyto NAFTA susitarimo. Vis dėlto susitarimo ateitis priklauso nuo to, ar bus tęsiamos platesnės derybos, nes didžioji dalis ekonominių santykių – ypač automobilių prekybos – jame liko nepaliesta.

Žinoma, pats D. Trumpas Japonijos susitarimu liko patenkintas. Pirmadienį jis pavadino jį „istoriniu“ ir „keičiančiu žaidimo taisykles“.

O tai gali būti svarbus signalas. Nors platesni JAV ir Kinijos santykiai ir toliau blogėja, o bet koks susitarimas atrodo vis labiau nutolęs, tai gali būti žodžiai, kuriuos, jei pasiseks, vieną dieną išgirsime prezidentą sakant ir apie Kiniją.