JAV parengtas įstatymas dėl sankcijų „Nord Stream 2“: tai būtų smūgis Rusijai ir Vokietijai

Du Jungtinių Valstijų senatoriai planuoja pristatyti įstatymo projektą, nutaikytą į „Nord Stream 2“ (NS 2) vamzdyną, kuriuo būtų tiekiamos gamtinės dujos iš Rusijos į Vokietiją, pranešė du šaltiniai, artimai susipažinę su šiais planais.

Teksaso respublikonas Tedas Cruzas ir Naujojo Hampšyro demokratė Jeanne Shaheenm, abu Senato užsienio reikalų komiteto nariai, planuoja tokią priemonę, siekdami padidinti spaudimą Rusijai ir vienai iš jos svarbiausių eksporto rinkų.

Planuojama antra „Nord Stream“ dujų jungties atšaka suskaldė ES vyriausybes; šalys, su Lenkija priešakyje, nerimauja dėl didesnės bloko priklausomybės nuo rusiškų dujų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat kritikuoja šį projektą, ragindamas bloką diversifikuoti savo energijos tiekimo šaltinius ir pirkti suskystintas gamtines dujas iš Šiaurės Amerikos.

Įstatymo projekto versijoje akcentas telkiamas į vamzdyno tiesimo laivus, planuojant nesuteikti vizų įmonių, susijusių su tais laivais, vadovams. Be to, šiuo potvarkiu būtų blokuojami sandoriai JAV, susiję su tiems asmenims priklausančiu nekilnojamojo turtu ar turtine teise, būtų baudžiami subjektai, teikiantys draudimo paslaugas projektui.

Debatai dėl tiekimo

„Nord Stream 2“ šalininkai tvirtina, kad naujasis vamzdynas būtinas siekiant užtikrinti tolesnį dujų tiekimą ateinančiais dešimtmečiais, nes Europos Sąjungos importo poreikiai auga. Projekto priešininkai tvirtina, kad jis kenkia bloko sanglaudai ir silpnina ES strategiją, kuria siekiama integruoti regiono dujų bei elektros rinkas, diversifikuoti energijos tiekimą ir sustiprinti saugumą.

„Royal Dutch Shell Plc.“, įmonės „BASF SE“ „Wintershall“ padalinys, „Uniper SE“, OMV AG ir „Engie SA“ yra Rusijos dujų eksporto monopolijos „Gazprom“ partnerės NS 2 vamzdyno, kurio projektinis pralaidumas būtų 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, projekte.

Jungtinės Valstijos, siekiančios patekti į Europos SGD rinką, prisijungė prie gausaus projekto kritikų būrio. D. Trumpas santykiuose su Europa, ypač su Vokietija, pasipriešinimą „Nord Stream“ dujotiekiui pavertė savo „arkliuku“. Jis teigia, kad vamzdyno dėka Rusija įgis pernelyg didelę įtaką didžiausiai Europos ekonomikai.

„Jeigu pasigilintume, Vokietija yra Rusijos belaisvė, nes ši tiekia – jie atsikratė savo anglies kasyklų, atsikratė savo branduolinių pajėgumų, jie gauna tiek daug naftos bei dujų iš Rusijos, - pernai liepą kalbėjo D. Trumpas, tik prasidėjus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos metiniam viršūnių susitikimui. – Mano įsitikinimu, tai klausimas, į kurį NATO privalo atkreipti dėmesį“.

Gamtinių dujų pramonė bus viena iš pagrindinių pelno šaltinių, Vokietijos kanclerei Angelai Merkel siekiant uždaryti anglies bei atomines jėgaines, kurios šiuo metu generuoja pusę šalies elektros energijos.

Kol vyriausybė stengiasi propaguoti atsinaujinančius energijos išteklius, pramonės vadovai, energetikos pramonės prognozuotojai ir investuotojai teigia, kad reikės dar daugiau dujų, norint subalansuoti energetikos sistemą, nes energijos srautai iš vėjo ir saulės ūkių pasižymi permainingumu.

Tokia perspektyva galima būtų paaiškinti, kodėl A. Merkel leidžia tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį iš Rusijos ir skatina naujus įrenginius, skirtus importuoti suskystintas gamtines dujas. Per ateinančius metus Vokietijai gali prireikti daug daugiau dujų, kad kompensuotų uždarytas elektrines, jeigu šalis patirtų sunkumų vykdydama 500 mlrd. eurų kainuosiantį perėjimą prie švaresnio kuro.