Jokių „Danske“ skeletų spintoje, sako Lietuva, kol jos kaimynės nepatogiai muistosi

Kol kitas Baltijos šalis drebina finansiniai skandalai, Lietuva turi žinią visiems, abejojantiems jos bankais: nėra čia į ką žiūrėti.

Šie metai regionui, kuris iki 1991 m. ne savo noru priklausė Sovietų Sąjungai, buvo audringi. Iš pradžių Latvijos centrinio banko valdytojas buvo apkaltintas kyšininkavimu, o trečia pagal dydį kreditavimo įstaiga uždaryta, sulaukus Jungtinių Valstijų kaltinimų dėl pažeidimų. Paskui kilo didžiulis pinigų plovimo skandalas, kurio centre atsidūrė Danijos „Danske Bank A/S“ Estijos padalinys.

Didžiausia iš trijų Baltijos šalių – Lietuva – visada tvirtino, kad jos finansų sektorius yra kitoks. Šalies, kurios etninė rusų diaspora kur kas mažesnė, bankai atsisakė priimti buvusių sovietinių šalių klientus, dėl kurių kaimynės patyrė tiek bėdų. Tačiau „Danske“ informatorius teigia kitaip, tvirtindamas, jog įtartini sandoriai neaplenkė ir Vilniaus padalinio.

Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius, šį kaltinimą atmeta.

„2012 ir 2016 metais vykdėme „Danske“ kovos su pinigų plovimo operacijomis planinius patikrinimus ir neradome jokių esminių pažeidimų, – interviu teigė jis. – Danijos ir Estijos inspektoriai šiuo metu atlieka išsamius tyrimus ir, jeigu būtų priežasčių, būtų kreipęsi į mus dėl informacijos. Kol kas nesulaukėme nė vienos užklausos“.

Didžiausias Danijos bankas pranešė, kad didelę dalį iš maždaug 200 mlrd. eurų, perėjusių per jo Talino padalinį 2007–2015 m., gali tekti laikyti įtartinais. Pripažinęs sandorius neteisėtais, „Danske“ bankas atleido iš pareigų generalinį direktorių ir pirmininką, o keletą darbuotojų įdavė Estijos policijai. Bankas taip pat kuria rezervą, šiuo metu siekiantį 2,7 mlrd. dolerių, kurį būtų galima panaudoti galimoms baudoms iš priežiūros institucijų, įskaitant JAV Teisingumo departamentą.

Pinigų plovimas įvairiuose Estijos bankuose, ne tik „Danske“, susijęs su tuo, kad šalyje gyvena daugiau rusakalbių – taip įstatymų leidėjams Taline praėjusį mėnesį pareiškė Aivaras Orukaskas, nuo 2004 iki 2013 m. ėjęs Estijos policijos finansinės žvalgybos padalinio analitinio skyriaus vadovo pareigas.

Pasak centrinio banko, Lietuvoje nerezidentams priklauso 2,7 proc. indėlių, o rizikingomis laikomų šalių piliečiams – 1 proc. Estijoje nerezidentų lėšos, išskyrus finansų sektoriaus įmones, praėjusiais metais sumažėjo iki 8,5 proc. Latvijoje trečiąjį ketvirtį šis rodiklis nukrito iki 21 proc., lyginant su daugiau nei 50 proc. 2015 m.

Nors Lietuva išlaikė geresnę prieigą prie korespondentinių sąskaitų, sunerimusiems Jungtinių Valstijų kreditoriams nutraukus ryšius su Latvijos ir Estijos bankais, praeityje jai taip pat netrūko finansinių nesklandumų. Du šalies bankai, pernelyg daug dėmesio skyrę nerezidentams, 2011 ir 2013 m. neteko savo lincencijų.

V. Valvonio nuomone, griežta šios verslo sferos priežiūra apsaugo šalį nuo galimų problemų.

„Savo bankuose, taip pat ir „Danske“, niekada neturėjome reikšmingos nerezidentų bazės, – teigia jis. – Kai nėra nerezidentų, nėra ir transakcijų“.