Taigi atėjo metas mano trečiajai iliustruotai metinei apžvalgai! Pirmąją diagramą pateikiau birželio mėnesį, iškart po to, kai pasirodė „Census Bureau“ naujų būstų charakteristikų duomenys, kuriuos labai mėgstu, nes juose trumpai ir glaustai iliustruojamos kliūtys, formuojančius gyvenamųjų namų plėtrą Jungtinėse Valstijose.
Milžiniški daugiabučiai kyla netoli miestų centrų ir komercinių priemiesčių centrų visoje šalyje, tuo tarpu vienai šeimai skirti privatūs namai tebestatomi didmiesčių pakraščiuose – kita vertus, esami gyvenamieji rajonai, kuriuose būtų galima statyti mažesnius daugiabučius, statybų išvis nebevysto. Didėja politinis spaudimas ką nors daryti šiuo klausimu: Mineapolis beveik visame mieste panaikina privačių namų zonavimą, panašias priemones svarsto kiti miestai ir netgi valstijos. Pamatysime, kiek tai pakeis situaciją.
Kita susijusi tema – kaip žmonės keliauja į darbą. Absoliuti dauguma amerikiečių į darbą važiuoja automobiliu. Bet ne visi! Lapkritį rašiau, kad 2017 m. iš namų dirbančių amerikiečių skaičius pirmą kartą viršijo keliaujančių į darbą viešuoju transportu skaičių. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad autobusais ir traukiniais važiuoja mažiau žmonių. Čia vienos iš diagramų pataisyta versija, rodanti keliavimo į darbą pokyčius nuo 2000 m.
Kas dar pasikeitė nuo 2000-ųjų? Na, daugybė dalykų, bet vienas iš jų tas, kad šiuo metu Jungtinėse Valstijose veikia kur kas daugiau vyno, alaus ir spirito gamyklų nei anksčiau (apie tai rašiau kovo mėnesio apžvalgoje). Vyndarių skaičius jau kurį laiką nuolat auga. Alaus ir spirito gamintojai, praėjusiame amžiuje sulaukę daug palaikymo, pastarąjį dešimtmetį išgyveną tikrą bumą. Šiuo metu alaus daryklų yra devynis kartus daugiau nei 2008 m.; distiliavimo gamyklų – aštuonis kartus daugiau. Dauguma jų nedidukės: birželį vidutinė JAV alaus darykla turėjo 19 darbuotojų, vidutinė distiliavimo gamykla – 17, o vidutinė vyninė – 15.
Galiausiai pateiksiu diagramą apie nuo 1926 m. savaiminiuose gaisruose išdegusius žemės akrus, kurią rugpjūtį paruošiau „Businessweek“ (diagrama papildyta 2018 m. duomenimis).
Nacionalinis tarpžinybinis priešgaisrinis centras, šių duomenų šaltinis, įspėja, kad iki 1983 m. surinkti duomenys nėra ypatingai patikimi. Tačiau jie sutampa su kitais įrodymais, kad iki 5-ojo dešimtmečio gaisrai JAV išdegino kur kas daugiau akrų nei vėlesniais metais. Viename 2012 m. tyrime padaryta išvada, kad XX a. pabaigoje gaisrų paplitimas Jungtinių Valstijų vakaruose buvo žemiausias per 3000 metų, daugiausia dėl ryžtingesnių ir veiksmingesnių gaisrų gesinimo pastangų. Dabar gaisrų vėl padaugėjo – iš dalies dėl klimato kaitos, tačiau dar ir dėl to, kad visa ta ryžtinga ir efektyvi gaisrų gesinimo sistema paliko tonas lengvai užsiliepsnojančių degalų.