„Bloomberg“ tyrimas, atliktas 17-oje besivystančių rinkų, nustatė 42 proc. koreliaciją tarp bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui ir akcijų rodiklių nuo tada, kai sausio 20 d. prasidėjo koronaviruso pakurstytas išpardavimas. Koreliacija tarp BVP vienam gyventojui ir valiutos grąžos buvo 31 proc.
Kol pandemija nepasibaigs, tol K formos atskirtis tęsis, teigia Robas Subbaramanas, pasaulinis makroekonominių tyrimų vadovas „Nomura Holdings Inc.“ Singapūre. „Besivystančių rinkų pasaulyje, kuriame sparčiai auga skolos ir gilėja nuosmukiai, skolų aptarnavimo išlaidos darysis vis didesnės – negalime atmesti finansinių krizių ar skolų restruktūrizavimo tikimybės.“
Turtingesnės besivystančios rinkos po kovo mėnesio akcijų išpardavimo turėjo palankesnes sąlygos atsitiesti – pirmiausia dėl pažangesnių technologijų ir valdymo, nes tai joms suteikė daugiau lankstumo reaguojant į pandemiją. Šios rinkos sugebėjo sumažinti karantino ir socialinio atsiribojimo poveikį, sukurti didesnio masto fiskalines priemones ir yra geriau apsirūpinusios ištekliais, reikalingais protrūkiui suvaldyti, tokiais kaip ligoninės, testavimo centrai ir įstaigos karantinui.
Remiantis „Goldman Sachs Group Inc.“ sudarytu efektyvaus karantino indeksu, tokiose šalyse kaip Pietų Korėja ir Lenkija būta mažiausiai ekonominių sutrikimų. Matuojant buvo atsižvelgiama į vyriausybių įvestus apribojimus, kurie slopina aktyvumą, ir socialinio atsiribojimo skaičius (pagal „Google“ mobilumo duomenis). Nustatyta neigiama 54 proc. koreliacija tarp „Goldman“ rodiklių ir BVP vienam gyventojui. Savo ruožtu šalys, kurių karantino indeksas buvo mažiausias, turėjo geriausius akcijų rinkos ir valiutų rodiklius.
Azijos takoskyra
Takoskyra tarp turtingų ir neturtingų besivystančių rinkų ryškiausia Azijoje. Keturių šalių, kurių BVP vienam gyventojui pernai viršijo 10 000 dolerių – Kinijos, Pietų Korėjos, Taivano ir Malaizijos – akcijų grąža pernai buvo 20 proc. didesnė negu tų, kurios šio lygio nesiekia, įskaitant Indiją, Indoneziją, Filipinus ir Tailandą.
Nors atotrūkį iš dalies lemia išvardytose šalyse veikiančios technologijų kompanijos, svarbu ir tai, kad jose valdžios institucijos pandemijos atsakui galėjo išleisti daugiau pinigų, siekdamos nuraminti piliečius ir investuotojus.
Pietų Korėjos fiskalinis atsakas į pandemiją, įskaitant tris papildomus biudžetus, iš viso siekia 270 trilijonų vonų (228 mlrd. dolerių) arba apytiksliai 14 proc. BVP: tai suteikė paspirtį vertybinių popierių rinkai net pablogėjus vietiniam viruso protrūkiui. Ir priešingai, Filipinų vyriausybė pranešė negalinti finansuoti birželį pasitvirtinto 1,3 trilijonų pesų (27 mlrd. dolerių) stimulų paketo. Šalies akcijų rinka šiemet susitraukė daugiau kaip 25 proc. ir buvo labiausiai atsiliekanti regione.
Tiesa, kai kurių besivystančių rinkų centriniai bankai, pavyzdžiui, Indijos ir Tailando, galimas daiktas, sąmoningai siekia sulaikyti savo valiutas, tačiau tai sudaro tik santykinai nedidelę visų rezultatų dalį.
Žvelgiant į ateitį, žemesnis infekcijų lygis, didesnė politinė erdvė ir geresnės sveikatos priežiūros paslaugos galėtų padėti turtingesnėms šalims išlaikyti ekonominio atsigavimo lyderių pozicijas.
Turtingesnės besivystančios ekonomikos veikiausiai greičiau gaus ir efektyvią koronaviruso vakciną, sekdamos turtingoms išsivysčiusioms rinkoms įkandin. Egzistuoja tam tikra rizika, kad didesnės ekonomikos monopolizuos vakcinos tiekimą – scenarijus, kurį teko stebėti per 2009 m. kiaulių gripo pandemiją.
„Nedaugelis besivystančių rinkų gali naudotis pažangiausiomis technologijomis, todėl jos ir toliau patirs sunkumų, – pažymėjo Tokijo „Monex Inc.“ obligacijų prekybininkas Tsutomu Soma. – Ir toliau matysime takoskyrą tarp išsivysčiusių ir besivystančių rinkų.“
Pastaba: Simonas Flintas yra „Bloomberg News“ besivystančių rinkų strategas. Jo pastebėjimai tėra jo paties nuomonė.