Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių

Šią vasarą „Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį „Kona“, kurio keistoka TV reklama ragino tūkstantmečio kartą „vairuoti į ateitį“. Po kelių mėnesių automobilių gamintojas apsižiūrėjo, kad šiame kelyje jis vienas.

Šalyje, kurioje yra maždaug 150 milijonų vairuotojų, rugpjūčio mėnesį buvo parduota tik 130 „Konos“ vienetų. Toks lėtas tempas rodo sunkumus, su kuriais susiduria elektrinių automobilių gamintojai, bandydami įsitvirtinti ketvirtoje pagal dydį automobilių rinkoje – net ir turėdami nuoseklų vyriausybės palaikymą.

„Kona“ kainuoja maždaug 35 000 dolerių, tuo tarpu vidutinis indas per metus uždirba apie 2000 dolerių, o populiariausias kuro rijikas kainuoja 4000 dolerių. Vis dėlto aukšta „Konos“ kaina tik iš dalies paaiškina tai, kodėl elektrinės transporto priemonės (angl. electric vehicles, EV) Indijoje niekaip neprigyja: trūksta įkrovimo infrastruktūros, bankai nelinkę finansuoti pirkimo, o vyriausybės departamentai neskuba paisyti nurodymų ir pereiti prie elektromobilių.

„Bloomberg“ surinktais duomenimis, per pastaruosius šešerius metus šalyje buvo parduota vos daugiau kaip 8000 EV vienetų. Remiantis „BloombergNEF“ informacija, Kinija šitiek ir dar daugiau parduoda per dvi dienas.

„Elektriniai automobiliai indams tiesiog neįperkami, – skėsteli rankomis R. C. Bhargava, „Maruti Suzuki India Ltd.“, populiariojo „Suzuki Alto“ gamintojo, valdybos pirmininkas. – Nemanau, kad vyriausybė ar automobilių kompanijos tikisi, kad per ateinančius dvejus ar trejus metus elektrinės transporto priemonės bus noriai perkamos.“

Praėjus daugiau nei ketveriems metams po to, kai vienos iš labiausiai užterštų pasaulio šalių vyriausybė pradėjo skatinti perėjimą prie švaresnių transporto priemonių, segmentas iš esmės nepajudėjo iš vietos. Vasario mėnesį ministro pirmininko Narendros Modi administracija įsipareigojo skirti 1,4 mlrd. dolerių subsidijoms, infrastruktūrai ir viešinimui.

Nepaisyti Indijos EV rinkos potencialo tiesiog negalima. Kiekvienam 1000 indų tenka vos 27 automobiliai (tam pačiam vokiečių skaičiui – 570), o tai suteikia pasauliniams automobilių gamintojams progą mesti iššūkį „Maruti“ – Japonijos „Suzuki Motor Corp.“ padalinio, parduodančio kas antrą automobilį Indijos keliuose – dominavimui.

„Maruti“ savo pirmąjį EV pristatys tik kitais metais. „Tata Motors Ltd.“ ir „Mahindra & Mahindra Ltd.“ gamina keletą bazinio lygio elektromobilių, tačiau jų pasirinkimas yra ribotas arba jie skirti tik vyriausybės reikmėms. Pasak „BNEF“, „Kona“ suteikia „Hyundai“ pranašumą rinkoje, kurioje EV iki 2040 m. gali sudaryti 28 proc. visų naujų transporto priemonių pardavimų.

Ne tik „Hyundai“ įžvelgia perspektyvų trečioje pagal dydį Azijos ekonomikoje. Legendinis britų automobilių gamintojas „MG Motor“, priklausantis Kinijos „SAIC Motor Corp.“, ir Japonijos „Nissan Motor Co.“ taip pat mano, kad EV – perspektyvus būdas plėstis šioje šalyje.

„Kažkas turi perimti vairą ir padidinti skvarbą“, – svarsto „MG Motor India“, planuojančio iki gruodžio mėnesio išleisti elektrinį visureigį, generalinis direktorius Rajeevas Chaba.

Skvarbos didinimo procesas bus lėtas, ir „MG Motors“ iš pradžių džiaugsis pardavę 100 automobilių per mėnesį.

„Reikia nuo kažko pradėti“, – gūžteli R. Chaba.

Tačiau kol kas vartotojai vietoj elektromobilių renkasi didesnius ir pigesnius kuro rijikus, teigia Vinkeshas Gulati, Automobilių prekiautojų asociacijų federacijos, atstovaujančios daugiau nei 80 proc. Indijos automobilių pardavėjų, viceprezidentas.

„BloombergNEF“ duomenimis, daugiau kaip pusė pernai Indijoje parduotų keleivinių transporto priemonių kainavo 8000 dolerių ar dar mažiau. „BNEF“ prognozuoja, kad elektromobilių kainos neprilygs benzinu varomų automobilių kainoms iki pat ketvirtojo dešimtmečio pradžios.

„Vartotojams knieti išbandyti EV, susidomėjimas yra, – pastebi V. Gulati. – Tačiau jis atslūgsta tą pačią akimirką, kai pasakome kainą.“

Net ir tiems, kurie gali sau leisti tapti „Konos“ šeimininkais, problemų sukelia įkrovimas. 40-metė finansų specialistė Nidhi Maheshwary, dirbanti netoli Naujojo Delio, norėjo įsigyti EV, kad parodytų savo vaikams atsakomybės už aplinką pavyzdį.

Taigi, kai tik „Hyundai“ pristatė „Kona“, N. Maheshwary iškart jį užsisakė. Skamba paprastai, tačiau iš tiesų – anaiptol.

Moteris beveik iš karto sukonfliktavo su kaimynais dėl visureigio krovimo daugiabučio namo rūsyje. Gyventojų bendruomenė pasipiktino, kad tai sukels gaisro pavojų – nors „Hyundai“ inžinieriai ir priešgaisrinė tarnyba patikino, kad jokio pavojaus nėra.

Dabar N. Maheshwary, nenorėdama pyktis su kaimynais, automobilį krauna savo biure. „Hyundai“ siūlo du mažus „Kona“ įkroviklius, tačiau pilnas transporto priemonės įkrovimas gali užtrukti net 19 valandų.

„BNEF“ duomenimis, Indijoje 2018 metais buvo maždaug 650 automobilių ir visureigių įkrovimo stotelių. Oficialūs duomenys rodo, kad Kinija, didžiausia EV rinka, siūlo apytiksliai 456 000 įkrovimo taškų.

Varganą Indijos įkrovimo infrastruktūrą lemia vietinių gyventojų sprendžiama „vištos ir kiaušinio“ dilema.

Praėjusį mėnesį Naujajame Delyje vykusioje konferencijoje vyriausybės atstovai ir EV komponentų gamintojai diskutavo, ar pirma sukurti adekvačią įkrovimo infrastruktūrą pardavimams skatinti, ar palaukti, kol keliuose atsiras pakankamai EV.

„Esame visiškai tikri, kad žmonėms mūsų EV patiks, tačiau tenka susidurti su tokiais iššūkiais kaip infrastruktūra, – teigia R. Chaba. – Bet mes planuojame tai išspręsti.“

Pirmasis žingsnis sprendimo link – reikalavimas, kad pirkėjas galėtų įsirengti įkroviklį savo namuose.

Vis dėlto, neskaitant pajamų, yra dar vienas veiksnys, kuris apsunkina elektroautomobilių įsigijimą. Pasak Pranavanto P., „Deloitte India“ partnerio, besidominčio mobilumo ateitimi, negalėjimas įpirkti EV susijęs su finansavimo trūkumu.

Kol nebus sukurta antrinė elektromobilių rinka, bankai ir kitos institucijos neskubės dalyti paskolų EV įsigijimui, pažymi jis. Daugumą Indijos transporto priemonių pardavimų finansuoja skolintojai.

Norint, kad EV įsitvirtintų masinėje rinkoje, vyriausybė – tiek federalinė, tiek vietinė – turės pasiūlyti savo pagalbą, teigia Puneet Anand, „Hyundai Motor India“ rinkodaros vadovas. N. Modi liepos mėnesio biudžete buvo numatytos kelios paskatos, kaip antai mokesčių lengvatos ir tam tikrų EV komponentų atleidimas nuo importo muitų.

Pirmieji naudos iš to sulauks motorolininkai ir motociklininkai: subsidijomis siekiama paremti 1 milijono dviračių transporto priemonių (ir tik 55 000 elektromobilių) pardavimus.

Be to, vyriausybei ir pačiai teks pereiti nuo kalbų prie darbų. „Energy Efficiency Services Ltd.“, jungtinė valstybinė kompanija, atsakinga už valstybinių transporto priemonių pakeitimą elektromobiliais, 2017 m. rugsėjį laimėjo pirmąjį 10 000 transporto priemonių įsigijimo konkursą.

Tačiau šių metų liepos mėnesį vyriausybinėse institucijose jų buvo naudojama vos tūkstantis. Dabar „EESL“ siūlo transporto priemones taksi bendrovėms.

Devdas Nairas, 34-erių metų reklamos specialistas iš Naujojo Delio, kuris kaip tik ieško naujų ratų, niekaip negali apsispręsti. Jis norėtų išbandyti EV ir sako, kad sutiktų mokėti šiek tiek daugiau, jei tai padėtų saugoti aplinką. Tačiau šiuo metu jam tai atrodo pernelyg nepatikima investicija.

„Buvau labai susidomėjęs „Kona“, tačiau jos kaina tiesiog per aukšta, – prisipažįsta jis. – Mes net nežinome, kokios įkrovimo infrastruktūros galime tikėtis sulaukti Indijoje. Tai verčia mane permąstyti – o jei atvirai, apskritai atsisakyti šios minties.“