Jamesas Parkeris, bedarbis, gyvenantis Anglijos pajūrio miestelyje Blakpule (Blackpool), ir Stephenas Boysas, nepasiturintis finansų patarėjas, vyko į Jungtinius Arabų Emyratus investuoti savo laimikio, gauto iš kriptovagystės, kuri buvo tiek pat paprasta, kiek ir veiksminga. Tobulas nusikaltimas žetonų su šuniukų atvaizdais ir virtualių beždžionių amžiuje.
Kol du 54-mečiai laukė, kada galės įlipti į lėktuvą, suskambo J. Parkerio mobilusis telefonas: numeris australiškas. Išklausęs paslaptingą skambintoją, prieš padėdamas ragelį J. Parkeris spėjo pasakyti vos kelis žodžius: „Atsiknisk, aš ne vagis“.
Kitame gale buvo Australijos kriptovaliutų biržos „CoinSpot“ įkūrėjas, kuris, pasitelkęs privatų detektyvą, atsekė J. Parkerį iki pat šiaurės vakarų Anglijos. Jo vardas buvo Russellas Wilsonas ir jis J. Parkeriui pasakė tai, ko šis ir taip galėjo tikėtis – kad nori susigrąžinti pavogtus milijonus.
Po metų buvo išduoti arešto orderiai suimti J. Parkerį ir S. Boysą. Po dvejus metus trukusio policijos tyrimo ir šešias savaites trukusio prisiekusiųjų teismo proceso Prestono karališkajame teisme 2022 m. tapo aišku, jog J. Parkeris ir jo „nevykėlių gauja“ iš „CoinSpot“ išviliojo 37 mln. Australijos dolerių (24,5 mln. JAV dolerių).
Neskaitant Samo Bankmano-Friedo milijardų ir FTX skandalo, Britanijos teisėsaugai nemenka problema tapo smulkesnio masto kriptovaliutų aferos. Jungtinės Karalystės kriptovaliutų vagysčių vertė praėjusiais metais šoktelėjo 32 proc. iki 226 mln. svarų sterlingų, rodo JK pranešimų apie aferas centro „Action Fraud“ duomenys. Prekybos organizacija „UK Finance“ šią problemą pavadino „epidemija“.
Tuo tarpu įniršusio „CoinSpot“ savininko skambutis Mančesterio oro uoste, kaltinantis J. Parkerį padarius nusikaltimą, gaujos nė kiek neišgąsdino. J. Parkeris ketino savo schemą pamėginti pritaikyti pasauliniu mastu. Per šią ir daugybę kitų kelionių J. Parkeris ir jo bendrininkai išgrynindavo kriptovaliutas į JAE sąskaitas, o gautą grąžą išplaudavo. Policija aptiko nekilnojamojo turto, brangenybių, nuotraukų, kuriose matyti grynųjų pinigų ir aukso kalnai, bei Dubajaus vilą, kurią J. Parkeris, kaip įtariama, įsigijo iš kažkokių neaiškių rusų už lagaminą grynųjų pinigų.
Schema buvo vykdoma ne kokiame nors Bahamų lengvatinio apmokestinimo anklave, bet miestelyje, kurį mažai kas sietų su investicinėmis aferomis. Blakpulas, garsėjantis cukrinėmis lazdelėmis ir senamadišku pramogų parku, susiduria su vienu didžiausių finansinių nepriteklių šalyje.
Pasakojimas apie staigų J. Parkerio iškilimą ir nuopuolį sudėliotas remiantis Prestono teismo išrašais, teismo dokumentais ir interviu su policija, advokatais bei kai kuriais aferos dalyviais.
Spraga
Rūkymo sukeltos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos prikaustytas prie lovos, 2017 m. J. Parkeris pradėjo domėtis kriptovaliutomis. Kadaise jam buvo tekę užsiimti techniniais brėžiniais, tačiau jis toli gražu nebuvo technologijų ekspertas. Didžiąją laiko dalį J. Parkeris leido skaitydamas apie sąmokslo teorijas ir atrasdamas kriptopasaulį, kuris plačiosios visuomenės tuo metu dar iš esmės nedomino. Naudodamasis savo neįgalumo pašalpomis, kad galėtų prekiauti bitkoino dalelėmis, jis susidūrė su „CoinSpot“ kriptobiržos spraga.
Viskas buvo paprasta: jei jis pasiūlydavo pardavimui bitkoiną, o tada jį atpirkdavo, kompiuterinė sistema užfiksuodavo, kad jis tebeturi tą bitkoiną, o pinigus už pardavimą klaidingai įskaitydavo į jo sąskaitą. Jei jis biržoje parduodavo vieną žetoną, kurio vertė lygi 1000 svarų sterlingų (1247 JAV dolerių), o paskui jį atpirkdavo, jo pinigai padvigubėdavo.
Užsidaręs savo apipelijusiame vieno kambario bute, J. Parkeris šią spragą išnaudojo pramoniniu mastu. Nors prokurorai sakė, kad jis vargiai tesuprato, kaip tai veikia, svarbu buvo tik tai, kad jis uždirbdavo pinigų. Ir greitai.
Nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. sausio mėnesio J. Parkeris sistemos klaidą išnaudojo šimtus kartų. Policijos įrašai rodo, kad 2017 m. Kalėdų dieną jis per mažiau nei minutę pavogė 159 tūkst. Australijos dolerių kreditų. Jis taip pat, naudodamasis savo „CoinSpot“ paskyra, naktį prieš vieną iš savo kelionių į Dubajų su S. Boysu uždirbo net 3,3 mln. Australijos dolerių.
Tačiau gyvendamas Anglijoje jis negalėjo atsidaryti Australijos banko sąskaitos ir išsigryninti pinigų. Todėl jis naudojo kreditus, kad nusipirktų daugiau bitkoinų, o tada perkeldavo juos į kitą platformą, iš kurios galėjo juos pervesti į savo sąskaitą. Per kelis mėnesius J. Parkeris iš skurdžiaus tapo milijonieriumi. 2017 m. lapkričio mėnesį jis persikėlė į kambarį viešbutyje „North Euston“, esančiame kaimyniniame Flitvudo miestelyje.
Per kelerius metus nuo šių įvykių kriptovaliutų nusikaltimų gerokai padaugėjo, nes pramone susidomėjo plačioji visuomenė. Remiantis JAV blokų grandinės analizės įmonės „Chainalysis“ duomenimis, praėjusiais metais kriptovaliutų vagysčių skaičius buvo didžiausias per visą istoriją – iš kriptovaliutų kompanijų visame pasaulyje buvo pavogta 3,8 mlrd. JAV dolerių. „Chainalysis“ duomenys taip pat parodė, kad 2022 m. buvo išplauta kriptovaliutų už beveik 23,8 mlrd. JAV dolerių, arba 68 proc. daugiau nei ankstesniais metais (14,2 mlrd. JAV dolerių).
J. Parkeris save laikė kriptovaliutų Robinu Hudu – tūkstančių svarų sterlingų vertės „Amazon“ kuponus jis dalydavo benamiams. Jis primygtinai reikalaudavo viešbučio bare visus vaišinti gėrimais, o savo artimiausią ratą apdalijo automobiliais, įskaitant tokias markes kaip „Mercedes“ ir „Ford Focus“.
Kažkuriuo metu J. Parkeris apie aptiktą sistemos klaidą papasakojo keletui draugų ir pažįstamų, kurie padėjo jam išnaudoti visas spragos galimybes. Iš pradžių jis į pagalbininkus nusamdė Jamesą Austiną-Beddoesą (28 m.), apsigyvenusį kartu su juo, kad šis kurtų fiktyvias paskyras. Vėliau viešbutyje susipažino su 24-erių metų barmenu Jordanu Robinsonu. Tada atėjo eilė 45-erių metų Kelly Caton, J. Robinsono merginos motinai. Visiems buvo sukurtos „CoinSpot“ sąskaitos, ir pinigai plūdo nenutrūkstamu srautu.
Aiškindamas spragą savo draugei Phoebe Davies, jis pasakė, kad uždirba daug pinigų „dulkindamas interneto svetainę“. Ph. Davies nesuprato, kaip tai veikia, ir pasakė J. Parkeriui, kad šis gali prisidaryti rimtų problemų. Nepatenkintas draugės atsakymu, J. Parkeris nustojo su ja kalbėtis.
436 bitkoinai
Vis dėlto tokia plėtra tapo viena iš klaidų, dėl kurių nusikaltimas galiausiai žlugo. „CoinSpot“ pastebėjo sukčiavimą būtent tada, kai padidėjo apimtis. Russellas Wilsonas pradėjo vidinį tyrimą, per kurį ir buvo aptiktos J. Parkerio sąskaitos.
R. Wilsonas sakė, kad paskambino į Lankašyro policiją, tačiau operatorius nepatikėjo, jog Australijos kompanija galėjo tapti multimilijoninės kriptovaliutų aferos, vykdomos iš Blakpulo, auka.
Susirūpinęs, kad apie sistemos klaidą gali sužinoti ir daugiau žmonių, R. Wilsonas nusprendė sudaryti su J. Parkeriu ir S. Boysu sandorį. Tarpininkaujant S. Boysui, J. Parkeris grąžintų 436 bitkoinus, o R. Wilsonas pažadėtų nesikreipti į teismą.
„CoinSpot“ atstovas teigė, kad R. Wilsonas nenori nieko komentuoti. Pasak atstovo, „CoinSpot“ klientų lėšos ir asmeninė informacija niekada nebuvo pažeista, o lėšos kasmet audituojamos.
Galiausiai gaujai buvo prikirpta uodega, bet ne „CoinSpot“ pastangomis.
J. Parkerį ir jo bičiulius apniko paranoja ir godumas. J. Parkeris ir S. Boysas ginčijosi dėl to, kieno vardu pirktas kuris namas. Iš grupės išėjusi K. Caton pati pradėjo „melžti“ platformą. Jos „Google“ istorijoje aptikta daug nerimastingų paieškų, pavyzdžiui, „ar teisėta uždirbti pinigus iš sistemos spragos“.
Aferos siužetas baigėsi liūdnai. K. Caton dukra tariamai pavogė bitkoiną ir įsiutusi K. Caton pranešė policijai. Kai policija apklausė dukrą, ji pasakė tik tiek, kad vertėtų pasidomėti, iš kur jos motina turi kriptovaliutos.
Robinas Hudas?
Policijos tyrimui vadovavęs seržantas Davidas Wainwrightas sakė, kad 2019 m. Lankašyro policijos pajėgų supratimas apie kriptovaliutas buvo minimalus, taigi jam tai buvo viena įdomiausių kada nors tirtų bylų. Tyrimas įgijo kodinį pavadinimą „Projektas Eukaliptas“, taip pagerbiant jo australiškas šaknis.
„Atrodė lyg koks Holivudo filmas, – viename interviu sakė D. Wainwrightas. – Tai toli gražu nebuvo Robino Hudo istorija, tai buvo kitų žmonių pinigai, kuriuos jie švaistė prabangos prekėms.“
J. Parkeris mirė 2021 m. sausį, nespėjus pateikti jam kaltinimų. Mirties priežastis – su rūkymu susijusios ligos poveikis, sumišęs su kitais veiksniais.
Kai D. Wainwrightas paskutinį kartą kalbėjosi su J. Parkeriu, šis jam pasakė: „Po metų būsiu miręs.“
Praėjus daugiau nei metams po J. Parkerio mirties, K. Caton, J. Robinsonas, J. Austinas-Beddoesas ir S. Boysas nepripažino savo kaltės dėl įvairių baudžiamųjų kaltinimų, susijusių su afera. J. Austinas-Beddoesas pripažino savo kaltę dėl nusikalstamu būdu įgyto turto.
S. Boysas teigė manęs, kad J. Parkerio pinigai buvo gauti teisėtais būdais ir apie jokią sistemos spragą nežinojęs, tačiau teismo apskaitininkas rado įrodymų, kad į jo banko sąskaitą buvo pervesta 1,9 mln. svarų sterlingų ir tik nedidelė dalis jų buvo teisėta. Jis teisiamas už pinigų plovimą.
El. laiške, atsiųstame iš Bervino kalėjimo šiaurės Velse, S. Boysas tvirtino esąs nekaltas ir žadėjo nuosprendį apskųsti. Jis teigė, kad tapo „melagingų parodymų“ auka ir kad prisiekusysis teismo proceso metu komunikavo su vienu iš kaltinamųjų. Jis teigė turįs „40 metų nepriekaištingą karjerą“ finansų pramonėje ir kad „viskas, ką padarė“ – pamėgino padėti pasiekti susitarimą su „CoinSpot“ po to, kai išaiškėjo spraga.
K. Caton gynėsi, kad dėl sistemos klaidos niekas nenukentėjo ir kad tai platformos, o ne jos problema. Tačiau prisiekusieji manė kitaip, atsižvelgiant į tai, jog gauja niekam neatskleidė savo netikėto praturtėjimo šaltinio.
Kitų kaltinamųjų advokatai negalėjo susisiekti su savo klientais arba neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Teismui svarbiausia buvo įrodyti J. Parkerio kaltę. Prisiekusieji turėjo nuspręsti, ar jis įvykdė nusikaltimą, kad galėtų teisti kitus kaltinamuosius. Prisiekusieji taip ir padarė, ir visi keturi buvo pripažinti kaltais. Vienas buvo išteisintas.
Šių metų sausio mėnesį Prestono teisme marga nelaimėlių grupė kartu laukė nuosprendžio. Teisėjas, atkreipęs dėmesį į tai, kad dauguma jų nesigaili, bendrai juos nuteisė 26,5 metų kalėjimo. J. Austinas-Beddoesas vienintelis gavo lygtinę bausmę ir kalėjimo išvengė. S. Boysas prieš išvedamas atidavė pagarbą salėje buvusiai savo šeimai.
„2019 m. mūsų supratimas apie kriptovaliutas ir kaip jų ieškoti buvo minimalus, – sakė D. Wainwrightas. – Tačiau šių kaltinamųjų nuteisimas nėra pabaiga, vis dar pasigendama milijonų dingusių svarų sterlingų.“