Didžiąja dalimi jie suprato, jog bendrovėms ir vyriausybėms būtini vadinamieji „grynojo nulio“ planai. Bet Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija tvirtino ką kita. Mokslininkai teigė, kad „grynojo nulio“ planas reikalingas Žemei.
Kaip jau esu rašęs birželį, yra skirtumas tarp to, ar įmonė įgyvendina savo „grynojo nulio planą“, ir to, ar ji prisideda prie pastangų įgyvendinti planetos planą. Pavyzdžiui, naftos ir dujų įmonės gali parduoti savo taršų turtą, kad įvykdytų klimato kaitos įsipareigojimus. Bet atmosfera nė kiek nepasikeičia, jeigu vėliau jį įsigyja ir imasi eksploatuoti privataus kapitalo įmonės.
„Matome vis populiarėjančią ‚bėdos suvertimo kitam‘ tendenciją“, – teigia Gavinas McCormickas, ne pelno siekiančios organizacijos „WattTime“, siūlančios technologiją, kuri, be kita ko, realiuoju laiku stebi elektros energijos sektoriaus išmetamų emisijų intensyvumą pagal JAV pašto indeksą, vykdomasis direktorius ir vienas iš įkūrėjų. Perspektyva atrodytų kone taip: „Aš galiu optimizuoti savo paliekamą anglies pėdsaką. Dėl to padidės visų kitų pėdsakas, bet aš galėsiu tvirtinti, kad esu ‚žalias‘,“ – sako jis.