Per daugiau nei tris dešimtmečius nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusija išlaikė didžiausios Kazachstano prekybos partnerės poziciją, nors Kinija įsitvirtino didžiojoje regiono dalyje, besidriekiančioje nuo Kaspijos jūros iki Mandžiūrijos.
Tačiau finansinės ir ekonominės sankcijos, nustūmusios Rusiją į nuošalį ir nukreipusios prekybos srautus, atveria kelią Kinijai. Serikas Žumangarinas, Kazachstano ministro pirmininko pavaduotojas ir prekybos bei integracijos ministras, teigė, kad jau po kelerių metų Kinija gali aplenkti Rusiją.
„Prekybos augimą skatina Kinija“, – teigė jis interviu sostinėje Astanoje. S. Žumangarino prognozėmis, iki 2030 metų prekybos su Kinija apimtys nustelbs Kazachstano prekybą su visa 27 šalių Europos Sąjunga.
Šimtmečius buvusi Kinijos prekybos su Europa ir Artimaisiais Rytais vartais, dabar Centrinė Azija yra konkuruojančių interesų, besidriekiančių nuo Vašingtono iki Maskvos bei Pekino, sankirtoje.
Pernai Kinijos prezidentas Si Dzinpingas savo pirmajai užsienio kelionei po koronaviruso pandemijos pasirinko Kazachstaną ir Uzbekistaną. Jungtinės Valstijos ir ES taip pat plečia savo kontaktus.
Tačiau, nors grupė šalių – nuo Italijos iki Australijos – permąsto savo ryšius su Kinija, antros didžiausios pasaulio ekonomikos traukai gali būti sunku atsispirti Centrinės Azijos šalims, kurioms taip pat priklauso Turkmėnija, Tadžikistanas ir Kirgizija.
Praėjusiais metais Kazachstano prekybos su Kinija apimtys išaugo maždaug trečdaliu ir priartėjo prie 24 mlrd. JAV dolerių. Jos vis dar atsilieka nuo prekybos su Rusija masto, kuris 2022 metais padidėjo vos daugiau nei 6 proc., maždaug 2 mlrd. JAV dolerių, rodo Kazachstano nacionalinio statistikos biuro duomenys.
Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, kalbantis mandarinų kalba ir kadaise dirbęs diplomatu Kinijoje, atsisako stoti Rusijos pusėn dėl invazijos, pradėtos praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai jam prireikė prezidento Vladimiro Putino atsiųstų karių numalšinti mirtinas riaušes 2022 metų pradžioje.
Ir nors Kazachstanas teigia, kad laikosi apribojimų, susijusių su sankcijomis dėl karo, jis priešinasi JAV vadovaujamai sankcijų kampanijai, o jo prekyba su Rusija nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai buvo pradėta invazija į Ukrainą, išaugo.
Kazachstanas, kaip ir Turkija bei Jungtiniai Arabų Emyratai, yra stebimas Vakarų vyriausybių dėl ribojamų prekių tiekimo palengvinimo.
Už sankcijų „perimetro“ ribų
„Mes nesame sankcijų perimetre ir jų nepalaikome, ypač prieš mūsų pagrindinius prekybos partnerius, – teigė S. Žumangarinas. – Tačiau mes šių sankcijų laikomės ir toliau laikysimės. Ir tai yra grynai ekonominė politika.“
Didžiausia pasaulyje šalis, neturinti išėjimo į jūrą, yra svarbiausia pasauliniu mastu urano kasėja ir pagrindinė tokių žaliavinių prekių, kaip ferochromas, gamintoja. Tranzitas Kazachstano kalnakasybos ir metalurgijos pramonei yra tarsi „šviežias oro gurkšnis“, sakė S. Žumangarinas.
Rusija Kazachstanui ilgą laiką buvo vartai į išorinį pasaulį, suteikiantys prieigą prie jūros ir daug didesnės rinkos dėl nedidelių prekybos barjerų ir nusistovėjusių tiekimo linijų.
Abi šalys yra Muitų sąjungos narės ir dalijasi antra ilgiausia pasaulyje siena po JAV–Kanados sienos, o naftotiekiu, sujungtu su Rusijos Novorosijsko uostu, transportuojama apie 80 proc. Kazachstano naftos eksporto.
Po invazijos Kazachstano išskaičiavimai keičiasi.
Prekių judėjimas per Rusiją tampa sudėtingesnis, o kai kurios jos sankcionuotos įmonės nebegali gauti žaliavų iš Kazachstano, sakė S. Žumangarinas. O kadangi vis daugiau Rusijos gamintojų koncentruojasi į vidaus rinką, Kazachstano eksportas išstumiamas, aiškino jis.
Nors bendra prekyba su Rusija praėjusį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų analogišku ketvirčiu, išaugo 10 proc., aiškino S. Žumangarinas, dėl sankcijų poveikio Kazachstanas yra priverstas prisitaikyti ir pradėti reeksportuoti daugiau prekių bei didinti vietinę gamybą.
Susiaurėjus prekybos su Rusija galimybėms, Kazachstanas žvalgosi į rytus, į Kiniją ir per Kaspijos jūrą, į Iraną, taip pat į Persijos įlankos regioną, Indiją ir kitas šalis. „Kinijos kryptis yra prioritetinė“, – pripažino S. Žumangarinas.
Gegužės mėnesį vykusiame susitikime su Si Dzinpingu – per pirmąjį asmeninį Centrinės Azijos šalių vadovų viršūnių susitikimą Kinijoje – K. Ž. Tokajevas užsibrėžė tikslą iki 2030 metų kone padvigubinti prekybos apimtis su Kinija – iki 40 mlrd. JAV dolerių.
Kai kurios Kinijos bendrovės jau pradeda surinkinėti transporto priemones Kazachstane, kuris tikisi, kad netrukus tuo susidomės ir kiti automobilių prekių ženklai, pavyzdžiui, „Chery“, sakė S. Žumangarinas.
Tuo tarpu Kazachstanas pradėjo gabenti grūdus į Kiniją ir šiuo metu derasi dėl mėsos eksporto į šią šalį. Be dviejų esamų geležinkelio terminalų, jungiančių Kazachstaną su Kinija, Kazachstanas tiesia dar vieną jungtį ir planuoja ketvirtą, sakė S. Žumangarinas.
Kinija taip pat susidomėjo prekybos koridoriumi, einančiu per Kazachstaną iš Pietryčių Azijos į Sakartvelą Kaukaze, – potencialiu tramplinu, kuriuo būtų galima pasiekti Europos šalis. Transkaspijos tarptautiniu transporto keliu būtų galima gabenti dalį iš Rusijos nukreiptų prekių, taip pat aptarnauti papildomą prekybos srautą, pažymėjo S. Žumangarinas.
Transporto centras
„Svarstome Kazachstano kaip transporto ir logistikos centro, orientuoto ne tik į Rusiją ar Baltarusiją, galimybes, – sakė S. Žumangarinas. – Yra ir daugiau patrauklių rinkų. Pietryčių Azijoje yra daugybė prekių, kurios galėtų būti gabenamos į Europą.“
Dabar, kai Rusijos nebepasiekia kai kurie kazachų produktai, Kazachstanas stengiasi diversifikuoti tiekimą: tiekia geležies rūdą Kinijai ir derasi dėl savo produkcijos tiekimo į Europą, teigė S. Žumangarinas.
Kad nepatektų į sankcijų akiratį, Kazachstanas yra priverstas ieškoti išeities.
„Jei Kazachstanui būtų pritaikytos sankcijos, jis paprasčiausiai, ko gero, neatlaikytų spaudimo, – sakė S. Žumangarinas. – Kazachstanas nebus teritorija, per kurią būtų apeinamos sankcijos.“