Nors Estija vis dar laikosi savo koncepcijos, ji sustabdė Kinijos remiamos rangovės veiklą ir pareiškė norinti, kad abi vyriausybės imtųsi vadovaujamo vaidmens Baltijos jūros projekte.
Suomijos verslininkas Peteris Vesterbacka sulaukė pasižadėjimo iš Kinijos fondo „Touchstone Capital Partners Ltd.“ investuoti apie 17 mlrd. dolerių tuneliui tarp Suomijos ir Estijos sostinių. Tunelis būtų per 100 kilometrų ilgio, ir pagal projekto sąlygas turėtų būti supilta mažiausiai viena dirbtinė sala.
Tačiau Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį nutarė atmesti P. Vesterbackos kapitalo bendrovės „FinEst Bay Area development Oy“ paraišką dėl nacionalinės reikšmės teritorijų plėtros plano, būtino norint atlikti poveikio aplinkai tyrimus, žurnalistams Taline pranešė premjeras Juris Ratas.. Estija ir toliau palaiko projekto tolesnį vykdymą „remiant abiejų šalių ekonomikos ministerijoms, būtent apie tai mes visada kalbėjomės su savo Suomijos kolegomis“, sakė jis.
Jo pirmtakas, buvęs Estijos ministras pirmininkas Taavis Roivas, šiuo metu priklausantis opozicijos įstatymų leidėjų stovyklai, tviterio paskyroje skundėsi dėl „visiško dabartinės vyriausybės ambicijų neturėjimo“. „Kokia galėtų būti žala maloniai leidus teritorijų planavimą, jeigu tai būtų įgyvendinta iš 100 proc. privačių lėšų?“, – klausė jis.
Tunelis galėtų būti ekonomiškai pagrįstas kaip viešo ir privataus sektoriaus partnerystė, iš Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų padengus 40 proc. numanomų 13–20 mlrd. eurų statybų kainos, kaip rodo 2018 metais atlikto abiejų šalių užsakyto tyrimo duomenys. Anot estų, to tyrimo rezultatus sunku lyginti su P. Vesterbackos planais, įskaitant ir planus paleisti tunelį į eksploataciją 2024 metų gruodį.
„Abejotini“ vertinimai
Tarp atmetimo priežasčių minimi tokie argumentai kaip „neaiškus“ finansavimas, „abejotini“ projekto įgyvendinamumo įvertinimai ir „pernelyg optimistinės“ keleivių bei krovinių pervežimo prognozės, teigia viešojo administravimo ministras Jaakas Aabas, kuris vadovauja užsitęsusioms deryboms su Suomijos bendrove. „Be to, esama ir su nacionaliniu saugumu susijusių klausimų, kurie yra Estijos saugumo institucijų akiratyje“, – rašė jis elektroniniame pareiškime, per daug nedetalizuodamas.
Estijos užsienio žvalgybos tarnyba perspėjo apie didėjančią grėsmę šalies – tiek NATO, tiek euro zonos narės – saugumui dėl „galimų Kinijos užsienio investicijų panaudojimo politiniais tikslais ir galimo technologinės priklausomybės atsiradimo.“
Vasario mėnesio ataskaitoje ji rašė apie „gandus, esą tunelis gali būti finansuojamas bendrovės „China Investment & Construction Group Holding Limited“, kuri siektų finansavimo per viešą vertybinių popierių siūlymą biržoje. „Kinijos planai didinti kapitalą per akcijų biržą dažnai byloja apie numanomą valstybinės įmonės dalyvavimą“, teigiama pranešime.
Estai pasiūlė Suomijai pasirašyti susitarimo memorandumą dėl tolesnių tunelio projektų darbų, sakė J. Aabas, pridurdamas, kad vien Estijos teritorinis planavimas gali užtrukti daugiau nei penkerius metus.
Bendrovę „Finest Bay Area Development“ „nustebino“ ši žinia ir ji tikisi daugiau apie tai sužinoti tiesiogiai iš Estijos ministerijos, telefonu kalbėjo vienas iš rangovės steigėjų Kustaa Valtonenas. Jis sakė neturintis jokios informacijos apie Suomijos vyriausybės planus imtis centrinio ar vadovaujamo vaidmens šiame projekte.