Kodėl Japonija ir Pietų Korėja kariauja savo prekybos karą

Japonijos kolonijinis Korėjos pusiasalio valdymas pasibaigė daugiau nei prieš septynis dešimtmečius, tačiau jo pasekmės vis dar jaučiamos kasdienėje politikoje abipus sąsiaurio.

Pietų Korėja ir Japonija, pagrindinės prekybos partnerės ir JAV karinės sąjungininkės, surėmė ragus dėl to, kas yra deramas atsiprašymas ir kompensacija dviem korėjiečių grupėms: tiems, kuriems priverstinai teko dirbti fabrikuose ir kasyklose, palaikančiose Japonijos imperinio karo mašiną, ir toms, kurios eufemistiškai vadinamos „paguodos moterimis“, prieš savo valią teikusiomis paslaugas kariniuose viešnamiuose.

Japonija tvirtina, kad visos pretenzijos buvo išspręstos pagal 1965 m. dvišalę sutartį ir apmokėtos iš 2015 m. įsteigto fondo lėšų. Seulas teigia, kad Japonija atsilygino nepakankamai. Į šias peštynes buvo įtrauktos kai kurios didžiausios Japonijos kompanijos ir netgi pats imperatorius.

1. Kur glūdi diskusijos dėl priverstinio darbo šaknys?

Šimtai tūkstančių korėjiečių 1910–1945 m. kolonijiniu laikotarpiu buvo mobilizuoti darbui keliasdešimtyje japoniškų kompanijų, dažnai žiauriomis sąlygomis. Pasirašius 1965 m. sutartį, kuria tarp abiejų šalių buvo užmegzti diplomatiniai ryšiai, Japonija Pietų Korėjai sumokėjo 300 milijonų dolerių ekvivalentą (2,4 mlrd. šių dienų pinigais) ir dar 200 milijonų kaip paskolą su mažomis palūkanomis.

Sutartyje nurodoma, kad visos pretenzijos yra „visiškai ir galutinai išspręstos“. Anuomet nuskurdusi Pietų Korėja investavo gautus pinigus į pramonės šakas, kurios galiausiai padėjo jai tapti ekonomine jėgaine. Tačiau 2018 m. pabaigoje Pietų Korėjos teismo nutartyse pradėta tvirtinti, kad aukoms nebuvo tinkamai atlyginta už jų emocinį skausmą ir kančias.

2. Ką tai reiškia Japonijos kompanijoms?

Pietų Korėjos Aukščiausiasis teismas 2018 m. priėmė sprendimą, nepalankų dviem didžiausioms Japonijos kompanijoms: „Mitsubishi Heavy Industries Ltd.“ buvo priteista sumokėti po 134 000 dolerių kiekvienam iš 10 ieškovų, o „Nippon Steel & Sumitomo Metal Corp.“ – po 88 000 dolerių kiekvienam iš keturių. Paskui Pietų Korėjos teismas įsakė areštuoti maždaug 356 000 dolerių vertės akcijas, kurias „Nippon Steel“ laiko bendroje įmonėje su Pietų Korėjos plieno gamintoju „Posco“. Tokį žingsnį Tokijas vadina neteisėtu ir bando blokuoti.

3. Koks buvo Japonijos atsakas?

Japonija remiasi 1965 m. sutarties dalimi, kurioje siūloma pasitelkti arbitražą ginčams, kurių neįmanoma išspręsti įprastomis diplomatinėmis priemonėmis. Japonai atmetė Pietų Korėjos pasiūlymą steigti bendrą kompensacinį fondą, kuris padėtų išspręsti ginčą dėl priverstinio darbo, teigdami, kad tai yra tarptautinės teisės pažeidimas. Rugpjūčio mėnesį Japonijos vyriausybė pareiškė išbraukianti Pietų Korėją iš patikimų eksporto partnerių sąrašo – vadinamojo „baltojo sąrašo“ šalių, kurioms taikoma ne tokia griežta prekybos kontrolė. Prieš tai liepos mėnesį buvo nutarta apriboti Pietų Korėjos puslaidininkių ir kompiuterių ekranų gamintojams būtinų medžiagų eksportą.

4. O Pietų Korėjos?

Pietų Korėja išbraukė Japoniją iš savo patikimiausių prekybos partnerių sąrašo ir pareiškė, kad pasitrauks iš karinės žvalgybos mainų susitarimo. Be to, ji pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai.

5. Ar tai paveiks ir kitas Japonijos įmones?

Japonijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Pietų Korėjoje yra pradėta daugiau kaip tuzinas tokių bylų, susijusių su maždaug 70 kompanijų. Remiantis Stanfordo universiteto moksliniu straipsniu, į žemyninę Japoniją, Sachaliną ir Ramiojo vandenyno salas buvo išsiųsta 725 000 korėjiečių, kurie dirbo kasybos, statybos ir laivybos pramonėje. Dauguma buvusių darbininkų jau mirę, tačiau kai kurių jų šeimos nariai ieškodami teisybės kreipėsi į teismą.

6. O kaipgi „paguodos moterų“ kontroversija?

Šis klausimas taip pat paūmėjęs. Istorikai teigia, kad apytikriai 50–200 tūkstančių moterų (dauguma jų korėjietės) buvo priverstos teikti paslaugas Japonijos kariniuose viešnamiuose. Pietų Korėjoje tokias baisybes išgyvenusių moterų šiuo metu yra apie dvi dešimtis. 2015 m. Japonija ir Pietų Korėja paskelbė „galutinį ir neatšaukiamą“ susitarimą kartu su ministro pirmininko Shinzo Abe asmeniniu atsiprašymu moterims ir maždaug 8 milijonų dolerių kompensaciniu fondu.

Tačiau daugelis Pietų Korėjos žmonių šiam susitarimui pasipriešino: jis buvo pasirašytas nepasitarus su aukomis, kurių dalis protestuodamos pinigų atsisakė. Valdant prezidentui Moonui Jae-inui, kuris pradėjo eiti pareigas 2017 m., Pietų Korėja pareiškė, kad fondą uždarys, tuo papiktindama Tokiją.

Tada Pietų Korėjos nacionalinės asamblėjos pirmininkas Moonas Hee-sangas vasario 7 d. interviu „Bloomberg News“ pareiškė, kad tuometinis Japonijos imperatorius Akihito – kurį pašnekovas pavadino „pagrindinio karo nusikaltimų kaltininko sūnumi“ – turėtų paimti tas moteris už rankų ir asmeniškai jų atsiprašyti, kad ginčas pasibaigtų. Japonija jo pareikalavo atsiimti žodžius; Akihito atsisakė sosto balandžio pabaigoje, teisindamasis pašlijusia sveikata.

7. Ar Japonija jau yra atsiprašiusi anksčiau?

Keletą kartų, ir vis dėlto daugelis Pietų Korėjos žmonių jos nuoširdumu abejoja. 1990 m. Akihito išreiškė „gilų apgailestavimą“ dėl Korėjos kolonizavimo. 1991 m. Japonija išleido vadinamąjį „Kono pareiškimą“, kuriuo „paguodos moterims“ pasiūlė savo „nuoširdų atsiprašymą ir atgailą“. Nuo tada šis pareiškimas tapo Japonijos vyriausybės politika. Atsiprašymą sumenkino aukštų Japonijos politikų komentarai, kuriais jie bandė idealizuoti karinę praeitį, ir vizitai į Jasukunio šventyklą Tokijuje, tarp kitų žuvusiųjų pagerbiant ir karo nusikaltėlius.

8. Kas gali nutikti blogiausiu atveju?

Prezidentas Moonas ir ministras pirmininkas Abe lapkritį pralaužė ledus, surengę pirmąjį susitikimą per daugiau nei metus. Užuominos po 11 minučių trukusio susitikimo buvo miglotos, bet palyginti teigiamos – panašiai, kaip ir po spalio mėnesį įvykusio Abe ir Pietų Korėjos ministro pirmininko Lee Nak-yono susitikimo.

Japonijos ir Korėjos trintis niekada anksčiau nebuvo išaugusi į rimtą grėsmę ekonominiams ar kariniams ryšiams, nors kai kurie įspėja apie pavojus, susijusius su atgimstančia nesantaika. Japonijos ir Pietų Korėjos kariškiai gruodžio mėnesį susikirto dėl incidento: Japonija tvirtina, kad Pietų Korėjos laivas panaudojo priešraketinį radarą prieš vieną japonų patrulinį lėktuvą, kuris, Seulo teigimu, skraidė provokuojamai. Nepaisant to, prezidentas Moonas išreiškė norą bendradarbiauti su Japonija kitose srityse, įskaitant tarptautinį spaudimą Šiaurės Korėjai atsisakyti savo branduolinių ambicijų.