Opioidų epidemija ir toliau išlieka daugiausia JAV būdingu reiškiniu, kurį lemia aukštas medicininių opiatų prieinamumas ir nepakankama reguliuotojų reakcija; Europoje opioidų vartojimas nuosekliai mažėja dėl pragmatiškos politikos, kuri mažina narkotikų vartojimo stigmą ir akcentuoja gydymą, o ne bausmę. Pasak Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro, priešingai nei opioidai, kokainas vis dažniau vartojamas abiejose pagrindinėse rinkose – tiek Šiaurės Amerikoje, tiek ir Europoje.
Kokaino atgimimas susijęs su pasiūlos augimu. Jungtinių Tautų paskaičiavimu, pasaulinė narkotikų gamyba 2017 m. (tais metais gauti paskutiniai duomenys) pasiekė visų laikų rekordą – 1976 tonas per metus, arba dvigubai daugiau nei 2013 m. ir ketvirtadaliu daugiau nei 2016 m. Pagrindinė priežastis ta, kad Kolumbijoje, kuri yra didžiausia kokainmedžius auginanti šalis, 2013–2017 m. kokaino gamyba išaugo daugiau nei trigubai. Šį padidėjimą iš dalies lėmė susilpnėjusi kova su kokainmedžių augintojais, iš dalies – Kolumbijos partizanų grupuočių, tokių kaip FARC, sutaikinimas; kai kuriose atokiose vietovėse, kur legalios augalų kultūros nėra ekonomiškai perspektyvios, radikalius kairiuosius partizanus išstūmė organizacijos, turinčios grynai komercinių, o ne ideologinių motyvų.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, mažmeniniams vartotojams Europoje parduodamas kokainas dabar yra gryniausias per visą dešimtmetį, o tai reiškia, kad kokaino yra pakankamai ir nėra reikalo jo maišyti su kitomis medžiagomis. Didmeninės kainos, ypač Europoje, kur jos visada buvo aukštos dėl geografinių priežasčių, smarkiai sumažėjo – taip pat ir JAV.
Pastaraisiais metais, nepaisant didesnio grynumo, šiek tiek nukrito ir mažmeninės kainos. Taip yra todėl, kad pasikeitė rinka.
Paneigiant plačiai paplitusį įsitikinimą, kad jaunimas šiais laikais renkasi sveikesnį gyvenimo būdą nei ankstesnės kartos, didžiausia kokainą vartojanti demografinė grupė abiejose rinkose yra žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 25 metų. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad kokaino rinka „susidraugavo“ su technologijomis ir ėmė šalintis gaujų ir monopolijų; dabar tai – moderni, versli ir konkurencinga rinka. ES narkotikų agentūra savo 2019 m. ataskaitoje rašo:
Viduriniame ir mažmeniniame lygmenyje pastebima kokaino tiekimo grandinės ir jos dalyvių reorganizacija, atsirandant fragmentuotoms, laisvesnėms ir horizontalesnėms organizacinėms struktūroms.
Žinoma, tamsusis internetas ir technologijomis paremtos operacijos padeda parduoti visų rūšių narkotikus, tačiau kokainas yra ypač gerai pritaikytas šiuolaikinėms platinimo sistemoms. Daugelis socialiai aktyvių žmonių jį naudoja poilsiui ir yra linkę užsisakyti narkotikus taip pat, kaip užsisako picą. Čia ir pasitarnauja skambučių centrai bei kokaino taksi.
Kitas kokaino pranašumas kuriant šiuolaikinę rinkos infrastruktūrą – aukšta kaina už gramą ir žymūs didmeninių ir mažmeninių kainų skirtumai. Kokaino mažmenininkų bruto pelno marža 2017 m. siekė vidutiniškai daugiau nei 40 dolerių už gramą, o heroino – apie 25 dolerius. Dalis šio pelno investuojama į sklandžiai veikiančios infrastruktūros kūrimą.
Kokaino vartojimo augimas tam tikra prasme kelia ne mažiau nerimo nei JAV opioidų epidemija, net jei jis ir nenužudo tiek daug žmonių. Bent jau Europoje asmenų, gydomų dėl su kokainu susijusių sveikatos problemų, skaičius nuo 2014 m. išaugo 35 proc., be to, šis narkotikas gali būti atsakingas už sunkiai apskaičiuojamą mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių. Kokaino prieinamumas ir gyvybinga, technologiškai pažangi rinka kelia didelį pavojų – visų pirma jaunimui.
Šalys, kuriose klesti didžiausios kokaino rinkos, turėtų labiau pasistengti sprendžiant gamybos augimo Lotynų Amerikoje problemą, galbūt ragindamos ūkininkus pereiti prie kitų kultūrų ir už tai siūlydamos daugiau pinigų nei Kolumbijos vyriausybė. O Europoje ir JAV būtų galima sukurti daugiau technologijomis pagrįstų metodų, skirtų atjunkyti technologiškai išmanius vartotojus nuo kokaino. Pavyzdžiui, ES ataskaitoje minimas virtualios realybės panaudojimas siekiant sužadinti narkotikų poreikį ir išmokyti žmones, kaip su juo tvarkytis. Ankstesnius keturis dešimtmečius vykęs ekstravagantiškas „karas su narkotikais“ iš esmės buvo nesėkmingas, tačiau tai reiškia, kad turime rasti geresnių, protingesnių būdų, kaip kovoti su kokaino grįžimu.