Didžioji depresija paskatino „nešvaistyk ir nenorėk“ požiūrį, kuris ištisus dešimtmečius apibrėžė vartotojų įpročius. Hiperinfliacija Veimaro Respublikos metais vis dar persekioja Vokietijos politiką.
Dėl Azijos finansinės krizės šiame regione susikaupė didžiausia pasaulyje užsienio valiutų kolekcija. Visuotinė finansų krizė 2008 m. įvarė pleištą tarp brandžių demokratijų, o jos poveikis vis dar jaučiamas: per pastarąjį dešimtmetį darbuotojų atlyginimai kilo labai vangiai.
Šį kartą pasaulio ekonomiką drebina visuomenės sveikatos krizė. Vos per kelias savaites žmonės viruso paveiktose vietovėse įprato dėvėti kaukes, kaupti būtiniausių produktų atsargas, atšaukinėti socialinius ir verslo susibūrimus, pamiršti visus kelionių planus ir dirbti iš namų. Net ir tos šalys, kuriose atvejų užfiksuota palyginus mažai, imasi daugumos minėtų atsargumo priemonių.
Tokių įpročių pėdsakai neišnyks dar ilgai po to, kai virusas bus suvaldytas, ir jie veiks kaip stabdis paklausai. Kalbant apie pasiūlą, tarptautiniai gamintojai bus priversti pergalvoti, kur pirkti ir gaminti savo prekes – pokyčiai tik paspartės dėl to, kad JAV ir Kinijos prekybos karas padėjo suvokti, jog negalima pasikliauti vieninteliu komponentų šaltiniu.
Biurų darbuotojai įgijo daugiau nuotolinio ir pamaininio darbo galimybių: žengiame į naują erą, kai darbas iš namų taps vis didesne įprasto tvarkaraščio dalimi.
„Kai tik bus sukurta efektyvi darbo iš namų politika, ji greičiausiai įsitvirtins ilgam“, – pažymi Karen Harris, Niujorko konsultacijų įmonės „Bain's Macro Trends Group“ direktorė.
Universitetai, kenčiantys dėl kelionių draudimų, paįvairins savo užsienio studentų bazę, o mokyklos turės būti geriau pasirengusios tęsti ugdymą internetu, kai dėl ligos protrūkio tenka atšaukti pamokų lankymą.
Sunkiausią smūgį patiria turizmo sektorius: kenčia oro linijos, kruizai, viešbučiai ir visas iš šio sektoriaus besimaitinančio verslo tinklas. Nors krizei praėjus turistai, be abejonės, norės vėl tyrinėti pasaulį ir gulinėti paplūdimyje, gali praeiti šiek tiek laiko, kol pramonė, kuriai dirba maždaug vienas iš dešimties žmonių, atsigaus.
Virusas taip pat apvertė aukštyn kojomis ekonominę politiką ir sukūrė naujus prioritetus. Centriniai bankai vėl dirba avariniu režimu, o vyriausybės rausiasi kišenėse, ieškodamos pinigų paremti daugiausia sunkumų patiriančius sektorius. Vyriausybės ir korporacijos taip pat vis daugiau dėmesio skiria higienai: pavyzdžiui, Singapūras jau planuoja įvesti privalomus švarinimosi standartus.
„Šis protrūkis neturi precedento, atsižvelgiant į tvyrančią nežinomybę ir su tuo susijusias socialines bei ekonomines pasekmes“, – teigia Kazuo Momma, kuris anksčiau buvo atsakingas už monetarinę politiką Japonijos banke. Griežtesnė sienų kontrolė, platesnė draudimo apsauga ir ilgalaikiai darbo bei susisiekimo su darboviete pokyčiai – tai tik keletas mikroekonominių pokyčių, kurie pasibaigus virusui tęsis dar ilgai, pabrėžia K. Momma.
Kinijoje, kur Uhano mieste praėjusių metų pabaigoje prasidėjo viruso protrūkis, valdžia jau uždraudė prekybą laukiniais žvėrimis ir jų vartojimą maistui, mokslininkams perspėjus, kad mirtinas koronavirusas persiduoda iš gyvūnų žmonėms. Tikimasi papildomų sugriežtintų higienos taisyklių, kurios turėtų paskatinti įsibaiminusių vartotojų apsipirkimą internetu. 2003 m. SARS protrūkis panašiai pakeitė apsipirkimo įpročius, nes žmonės ėmė vengti prekybos centrų.
„Bain & Company“ atlikta analizė parodė, kad Kinijos laukia ryškūs neatidėliotini sveikatos priežiūros pokyčiai, kadangi vis daugiau rudimentinių patikrinimų vykdoma internetiniais kanalais, siekiant išvengti užsikrėtimo perpildytose laukimo salėse ir palatose.
Remiantis nauju „Brookings Institution“ straipsniu, paskelbtu kartu su Warwicku McKibbinu ir Roshenu Fernando iš Australijos nacionalinio universiteto, vyriausybėms gali tekti skirti kur kas daugiau lėšų sveikatos apsaugai, kad būtų išvengta milžiniškų su epidemijomis susijusių išlaidų.
„Pasaulinė bendruomenė turėjo investuoti žymiai daugiau lėšų į prevenciją neturtingose šalyse“, – pažymi W. McKibbinas. Jis taip pat buvo ankstesnio straipsnio, kuriame įvertinta, kad 2003 m. SARS protrūkis pasaulio ekonomikai atnešė 40 milijardų dolerių nuostolių, bendraautorius.
Kadangi niekas nežino, kokios žalos atneš koronaviruso protrūkis ir kiek tai galiausiai kainuos žmonėms ir ekonomikai, ekonomistai konkrečias prognozes vertina atsargiai. Pasak Nobelio premijos laureato Edmundo Phelpso iš Kolumbijos universiteto, gali būti, kad didžioji dalis įmonių vėl sugrįš į normalų režimą, kai tik protrūkis bus suvaldytas.
„Manau, dauguma verslų, ir jau tikrai visi gigantai JAV ir svetur, nesunkiai sugrįš prie įprastų verslo praktikų“, – teigia jis.
Kiti ekonomistai, pavyzdžiui, Paulas Sheardas, Harvardo universiteto Kenedžio mokyklos vyresnysis mokslo darbuotojas, perspėja, kad dviejų vienodų ekonominių sukrėtimų nebūna, todėl toli gražu nėra aišku, kokių pasekmių galime tikėtis iš šio.
Visgi buvęs Italijos ministro pirmininko patarėjas Fabrizio Pagani prognozuodamas remiasi ankstesniais sukrėtimais.
„Naftos tiekimo šokas aštuntajame dešimtmetyje paskatino pirmuosius energijos taupymo ir efektyvumo žingsnius, – teigia jis. – Paklausos šokas, kurį lėmė sunki finansinė krizė, tapo naujos, gana radikalios reguliavimo sistemos bankininkystės ir finansų sektoriuose pagrindu.“
Šį kartą jis tikisi permainų visur, pradedant internetiniu ugdymu ir nuotoliniu mokymu ir baigiant pramonės strategija, perdirbant esamus verslo modelius.
Kaip pastebi Michaelis Murphree iš Pietų Karolinos universiteto Darlos Mur verslo mokyklos, trigubas smūgis – „Brexit“, JAV ir Kinijos prekybos karas, o dabar ir „Covid-19“ – gali visam laikui pakeisti pasaulio gamybos tiekimo grandines.
Kolumbijos universiteto finansų rinkų ir reguliavimo ekspertė Kathryn Judge sako, kad 2008 m. JAV bankų krizė paliko gilius randus, lemdama politikos susipriešinimą ir mažėjančius namų nuosavybės rodiklius. Dabartinė krizė, kai šalys visame pasaulyje griebiasi skubių priemonių, bandydamos apsaugoti savo piliečius nuo koronavirusinės infekcijos, taip pat turės poveikį.
„Ilgai verdančioms diskusijoms apie tai, kaip pakeisti JAV sveikatos apsaugos sistemą, šis skubos jausmas gali išeiti į naudą, pagaliau įgalindamas struktūrinius pokyčius“, – pažymi K. Judge.
Svarbiausia, kaip tai atsispindės politinėje arenoje. Būsimasis demokratų kandidatas Joe Bidenas siūlo planą, pagrįstą Baracko Obamos prieinamos sveikatos priežiūros įstatymu (Affordable Care Act). Tuo tarpu prezidentas Donaldas Trumpas menkina koronaviruso keliamą riziką JAV ekonomikai ir bando suversti kaltę už pandemiją kitoms šalims, vadindamas ją „užsienietišku virusu“.
Jamesas Boughtonas, kelis dešimtmečius dirbęs Tarptautiniame valiutos fonde, taip pat ir kaip fondo istorikas, kolapsą Pietų Korėjoje ir Indonezijoje nurodo kaip pokyčių katalizatorių, jei tik vyriausybės imsis veiksmų.
„Tik ištikus krizei vyriausybės gali priversti žmones susitaikyti su skausmingomis, bet neišvengiamomis reformomis, – pažymi J. Boughtonas. – Kiekviena krizė yra kartu ir galimybė.“