„Šiuos automobilius pamatysi kone kiekviename žingsnyje“, – sakė 31 metų D. Unagajevas, kuriam priklauso autoservisas. Baterijomis varomos transporto priemonės stovi gatvėse ir kiemuose visame Chabarovske. Žmonės netgi nuleidžia iš savo balkonų ilgintuvus, kad jas įkrautų, sakė D. Unagajevas.
Daugiau nei penktadalis visų elektromobilių, importuotų į Rusiją nuo sausio iki gegužės mėnesio, buvo parduoti Chabarovske ir kitose rytinės Rusijos dalyse – nors, jei remsimės Maskvoje įsikūrusios analitinės agentūros „Autostat“ duomenimis, regione gyvena vos 4 proc. šalies populiacijos. Maskvoje, kur gyvena bent dvigubai daugiau žmonių, parduodama apie 14 proc. visų importuotų elektromobilių.
Vadinamieji Rusijos Tolimieji Rytai nėra ypatingai turtingi – ir jau tikrai ne aplinkosaugos bastionas. Elektromobilių manija čia klesti dėl unikalios izoliuoto regiono, esančio labai toli nuo šalies vakarų, ekonomikos. Nepaisant to, regionas siūlo žvilgsnį į tendencijas – brangesnę naftą, pigesnę elektros energiją ir mažėjančias elektromobilių nuosavybės išlaidas, – kurios vieną dieną gali paskatinti perėjimą prie elektrinių modelių visoje šalyje ir už jos ribų.
Kadangi Azija yra tiesiai už sienos, vietiniai gyventojai gali nesunkiai įsigyti iš Japonijos importuojamus naudotus elektromobilius už patrauklią kainą. Pirmoji D. Unagajevo baterija varoma transporto priemonė buvo „Nissan Leaf“ iš antrų rankų. Remiantis Rusijoje populiarios automobilių pardavimo svetainės skelbimais, 2011–2013 m. modeliai paprastai kainuoja nuo 400 000 iki 600 000 rublių (5500–8200 dolerių). Galiausiai D. Unagajevas atsisakė „Leaf“ ir įsigijo naudotą „Tesla“.
Rusijos Tolimieji Rytai taip pat gali džiaugtis nebrangia elektros energija, kuri yra subsidijuojama siekiant paskatinti regiono ekonominę plėtrą. Iš kitos pusės, dėl nepakankamų vietinių naftos perdirbimo galimybių degalų kainos čia paprastai yra aukštesnės už Rusijos vidurkį – liepos pabaigoje vietiniams už benziną teko mokėti 6 proc. brangiau, skelbia Federalinė statistikos tarnyba.
Jungtinės rinkos jėgos šiame Rusijos užkampyje pasiekia tai, ką vyriausybių politika ir technologinė pažanga tikisi atnešti likusiam pasauliui – baterijomis varomi automobiliai čia pigesni už benzininius.
„Pagrindinė varomoji jėga visame pasaulyje lygiai ta pati, – teigė Evgenijus Tyrtovas, Maskvoje įsikūrusio „Vygon Consulting“ vyresnysis konsultantas. – Vartotojai masiškai pradeda balsuoti rubliais, eurais ir doleriais už elektromobilius, kai tik jie pasirodo ekonomiškesni už tradicinius automobilius.“
Matematika paprasta, sako 41 metų Olga Ivanova, vadovaujanti statybų firmai Irkutske, rytų Sibire. Ji moka apie 500 rublių (7 dolerius) per mėnesį už elektrą, kad galėtų įkrauti savo naudotą elektromobilį. Benzinas antrajam šeimos automobiliui kainuoja beveik 10 000 rublių per mėnesį.
„Mes su vyru paskaičiavome, kad per metus galėtume sutaupyti kokius 200 000 rublių“ už degalus ir kitas benzininio automobilio išlaidas, sako O. Ivanova. „Negaliu sakyti, kad man trūksta pinigų, bet kai supranti, kad gali gauti tą patį komfortą, tą patį malonumą ir sutaupyti 200 000 rublių, tai kodėl ne?“
„Vygon Consulting“ duomenimis, naudotas „Nissan Leaf“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose vidutiniškai sutaupo 40 000–50 000 rublių per metus, palyginus su vietinės gamybos „Lada Granta“ (populiariai vadinamo „liaudies automobiliu“) vairavimo kaina. Ši suma daugmaž atitinka eilinį mėnesio atlyginimą regione.
„Mes turime ir benzininį automobilį, bet jo beveik nenaudojame, nes netenka važiuoti didelių atstumų“, – sako Aleksejus Žukovas, 28 metų Chabarovsko rinkodaros specialistas. Šių metų pradžioje jis pasekė kelių šeimos narių pėdomis ir nusipirko naudotą „Nissan Leaf“.
Rusijos Tolimųjų Rytų mikrokosmosas skiriasi nuo realybės likusioje šalies dalyje. „Vygon“ duomenimis, elektromobiliai sudaro mažiau nei 0,2 proc. visų šalies lengvųjų automobilių. Nenuostabu, kad pagrindine kliūtimi potencialiems pirkėjams ir toliau išlieka aukšta naujo elektromobilio įsigijimo kaina. Tai turėtų pasikeisti, kai dėl baterijų kainų kritimo sumažės elektromobilių gamybos sąnaudos. Remiantis „BloombergNEF“ duomenimis, vidutinė svertinė ličio jonų baterijos kaina 2020 m. buvo 137 doleriai už kilovatvalandę, palyginus su 1191 dol./kWh 2010 m. Pasak „BNEF“ vyresniosios analitikės Aleksandros O’Donovan, kainos ir toliau kris, o iki 2024 m. nesieks nė 100 dol./kWh – vadinasi, prilygs vidaus degimo variklių kaštams. 2030 m. baterijos sąnaudos bus maždaug 58 dol./kWh.
„Apie 2030 m. elektromobiliai kainuos tiek pat, kiek tradiciniai automobiliai, arba net mažiau“, – teigia A. O’Donovan.
Išoriniai veiksniai, tokie kaip elektros kaina, lyginant su benzinu, priklausys nuo vyriausybių politikos, subsidijų ir anglies dioksido rinkų, kurių mastas ir ambicijos įvairiose šalyse smarkiai skiriasi. Vis dėlto elektromobilių populiarėjimas – tegul ir tokiose nišose kaip Chabarovskas – rodo, jog vartotojai įvertina technologinį jų pranašumą, pranokstantį išlaidas ir susirūpinimą anglies dvideginio emisijomis.
„Elektromobilio dinamika, tai, kaip jis įsibėgėja“ yra svarbiau už sutaupytus pinigus, teigia O. Ivanova. „Jausmas nepalyginamas.“
Stacy Noblet, vyresnioji transporto elektrifikavimo direktorė Vašingtono konsultacinėje firmoje „ICF“, sako, kad patrauklumas vartotojams tik augs. „Elektromobilių vairuotojai dalijasi savo istorijomis ir pasakoja kaimynams“, – teigia ji.
Elektromobilių šaršalas įgauna pagreitį visoje Rusijoje. Interneto forumuose elektromobilių entuziastai skleidžia žinią ir daro viską, kad įtikintų bendrapiliečius, kaip smagu „su plačia šypsena pravažiuoti pro degalinę“.