Antroji pagal dydį rinka pasaulyje – gerokai atsiliekanti nuo Kinijos, bet žymiai lenkianti Šiaurės Ameriką – gavo naują impulsą po to, kai Europos Sąjunga pradėjo įgyvendinti precedento neturintį planą iki amžiaus vidurio neutralizuoti anglies dvideginio išmetimą į aplinką. Automobilių gamintojai jau ir taip susiduria su žūtbūtiniu pasirinkimu – pereiti prie neteršiančių transporto priemonių arba mokėti negailestingas ES baudas už teršiančius modelius, – tačiau panašu, kad 2020-ieji industrijai taps lemiami.
„Geriau subsidijuoti elektrinius automobilius, nei mokėti dideles baudas už vidaus degimo variklių pardavimą, – teigia „NordLB“ analitikas Frankas Schwope. – Kitąmet turėtume stebėti stabilų jų skaičiaus augimą.“
Manoma, kad grynai elektrinių ir hibridinių lengvųjų automobilių pardavimai Europoje per pirmuosius devynis 2020 m. mėnesius išaugs 35 proc. – kur kas sparčiau nei Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje, praneša „BloombergNEF“. Visuose trijuose regionuose akumuliatorinių transporto priemonių pirkimai jau seniai lenkia hibridinių.
Šiemet Europoje prognozuojamas 32 proc. augimas, lyginant su rinkos vėsimu Kinijoje, kur vyriausybė atšaukia subsidijas, ir Šiaurės Amerikoje, nes „Tesla Inc.“ vis daugiau savo „Model 3“ eksportuoja į užsienį.
Pardavimų skatinimas tampa pagrindiniu prioritetu: tokios kompanijos kaip „Volkswagen AG“ išleidžia rekordines sumas naujų modelių pristatymui. Europoje elektromobiliai vis dar užima palyginti nedidelę rinkos dalį – nors ši dalis jau artėja prie Kinijos.
„Kainodara ir įkrovimo infrastruktūros vystymas bus kertinis elektromobilių augimo akmuo“, – elektroniniame laiške pažymėjo „Fitch“ reitingų analitikas Emmanuelis Bulle, pridurdamas, kad kai kurie vartotojai dar vengia mokėti daugiau už grynai elektrinius automobilius.
Atsakydamos į tai, Europos vyriausybės taip pat ragina plėsti įkrovimo tinklus. Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje tokios kompanijos kaip „Char.gy“ ir „Ubitricity“ integruoja įkroviklius į gatvės lempų stulpus, kad tik greičiau išplėstų infrastruktūrą.
Štai kas vyksta pagrindinėse Europos rinkose:
Vokietija
2020 metais visi stebėsime didžiausią Europos automobilių rinką. Kanclerė Angela Merkel rugsėjo mėnesį pristatė klimato paketą, kuriame numatytos subsidijos, skirtos padidinti elektromobilių pardavimus. Panašu, kad ši politika veikia, nes Vokietija netrukus aplenks daug mažesnę Norvegiją – regioninę akumuliatorinių automobilių lyderę.
Automobilių pirkėjai, už transporto priemonę mokantys mažiau nei 40 000 eurų, gali gauti net 6000 eurų kompensaciją. Iki 2025 m. kompensacijų suma gali siekti 2,6 milijardus eurų, prognozuoja „BloombergNEF“.
Berlyne gyvenantis automobilių analitikas Matthiasas Schmidtas teigia, kad šis mechanizmas greičiausiai paveiks tai, kaip Vokietijos automobilių gamintojai pardavinės naujai išleistas akumuliatorines transporto priemones.
„40 000 eurų kaina ateinančius vienerius ar dvejus metus bus labai svarbus riboženklis“, – teigia jis. „VW“ savo „ID.3“ siūlo už mažiau nei 30 000 eurų, o „BMW AG“ elektrinio mini modelio pradinė kaina – 32 500 eurų. Abu gamintojai vartotojams pasiūlys vietinę „Tesla Model 3“ alternatyvą.
Pasak automobilių gamintojų lobistų grupės vadovo Bernhardo Matteso, Vokietijos automobilių gamintojai planuoja iki 2023 m. patrigubinti elektrinių automobilių pasiūlą iki 150 modelių, o iki 2024 m. investuoti iš viso 50 milijardų eurų.
Vyriausybė taip pat reikalauja, kad iki 2025 m. būtų įdiegtas milijonas įkrovimo punktų.
Prancūzija
Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimo pradžioje Prancūzija palaiko tokią politiką, kuri paskatintų elektromobilių ir įkrovimo punktų plėtrą, siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir paremti šalies pramonę. Vyriausybei tenka būti atsargiai po to, kai automobiliai atsidūrė konflikto centre per masines „geltonųjų liemenių“ demonstracijas, kurios prasidėjo nuo degalų mokesčio. Protestuotojai tvirtino, kad tai nuskriaustų nedideles algas gaunančius žmones, kurie negali įpirkti naujų transporto priemonių, jau nekalbant apie elektrines.
Besikuriančioje rinkoje „Renault SA“ kompaktiškasis „Zoe“ modelis šiais metais tapo perkamiausia Prancūzijos grynai elektrine transporto priemone, užimančia 43 proc. rinkos ir aplenkiančia „Model 3“ ir „Nissan Motor Co.“ gaminamą „Leaf“, praneša konsultacijų įmonė „Inovev“. „BloombergNEF“ duomenimis, Europoje „Zoe“ vis dar atsilieka nuo „Model 3“, kurio per metus buvo parduota beveik 63 000 vienetų („Zoe“ parduota 35 000).
Valstybė skiria net 6000 eurų kompensaciją ir papildomą premiją pirkėjams, iškeičiantiems seną kledarą į elektrinį automobilį. Paryžiaus regiono vietinė valdžia kompensaciją pakėlė net iki 14 500 eurų. Pasiūlymu pasinaudoti galima tuo atveju, jei centrinės ir regioninės vyriausybės subsidijos susumuojamos, o pirkėjas gauna mažas pajamas.
Jungtinė Karalystė
Antroji pagal dydį regiono automobilių rinka išgyvena dėl „Brexit“ nežinios, todėl elektromobilių pardavimų augimas šiek tiek palengvino nuosmukį. Remiantis Automobilių gamintojų ir prekybininkų draugijos duomenimis, lapkričio mėnesį visų elektrinių automobilių pardavimai išaugo daugiau nei dvigubai – iki 32 911 vienetų. Vis dėlto jie užėmė tik 1,5 proc. visos rinkos.
Jungtinė Karalystė pradėjo siūlyti net 3500 svarų nuolaidą grynai elektrinėms transporto priemonėms po to, kai praėjusiais metais panaikino subsidijas hibridams. Subsidijuojami tik tie automobiliai, kurie gali nuvažiuoti 70 mylių be išmetamųjų teršalų.
Automobilių pramonės lobistų grupė taip pat siekia vyriausybės paramos investuojant į akumuliatorių gamybą, paskatų ir infrastruktūros išlaidų, kad būtų galima patenkinti paklausą.
Nyderlandai
Nedidelės Europos valstybės užmojis pardavinėti elektrinius automobilius gerokai viršija jos pajėgumus. Vyriausybė šiuo metu planuoja suteikti mokesčių lengvatas bent jau ateinantiems penkeriems metams, kad būtų įmanoma pasiekti ilgalaikį tikslą – iki 2050 metų šalyje važinėti vien švariais automobiliais.
Šiuo metu Nyderlandų sistemoje taikomas paskatų kratinys, į kurį įeina atleidimas nuo kelių mokesčio ir daug mažesnis pardavimo mokesčio tarifas, taikomas pirmiesiems 50 000 eurų nuo elektromobilio kainos.
Vietinės valdžios institucijos įdiegė ir savų priemonių. Amsterdame elektra varomų automobilių ar mikroautobusų pirkėjai gali gauti net 5000 eurų kompensaciją, o investicijos į akumuliatorinius autobusus ar sunkvežimius gali atsipirkti net 40 000 eurų už transporto priemonę.
Šiaurės šalys
Nors šiais metais Norvegija neteko didžiausios Europoje akumuliatorinių automobilių rinkos karūnos, Šiaurės regiono šalys pagarsėjo kaip elektromobilių pionierės: jos buvo vienos pirmųjų, pasiūliusių kompensacijas transporto priemonių pirkėjams.
Norvegijos vyriausybės paskatos apima atleidimą nuo mokesčių, pavyzdžiui, importo, pridėtinės vertės ir metinio kelių mokesčio, o vietos valdžia dar siūlo nemokamą automobilių parkavimą, rinkliavų lengvatas ir leidžia elektromobiliams naudotis kolektyvinio transporto juostomis.
O štai Švedijoje elektrinių automobilių pirkėjai gauna 60 000 kronų (6300 dolerių) premiją. Skirtingas šių šalių požiūris į paskatas turėjo nenumatytų padarinių: kai kurie švedai pasiėmė premijas ir eksportavo savo elektromobilius į Norvegiją, kur jų eksploatacija subsidijuojama dosniau.
Danijoje socialdemokratų vyriausybė nutarė atšaukti planuojamą mokesčių padidinimą elektromobiliams ir padidino mokesčių lengvatas tiems, kas važinėja elektromobiliu į darbą.
Italija
Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, Italija smarkiai atsilieka nuo kitų didelių Europos rinkų: per pirmuosius devynis 2019 metų mėnesius čia buvo parduota mažiau nei 8000 elektromobilių.
„Vyriausybė iki šiol nesukūrė konkurencingos viešųjų paskatų už elektrinius automobilius sistemos, kaip tai padarė kitos Europos šalys“, – pažymi Stefano Aversa, konsultacijų įmonės „Alix Partners“ EMEA pirmininkas.
Pasak jo, Italijoje elektrinis automobilis kainuoja mažiausiai 30 000 eurų, tuo tarpu populiarių kompaktiškų automobilių kainos svyruoja nuo 10 000 iki 15 000 eurų.
Nors kovo mėnesį vyriausybė paskelbė skirsianti kompensacijas, siekiančias iki 6000 eurų už transporto priemonę, jų neužtenka norint panaikinti kainų ir kultūros atotrūkį, teigia Roberto Vavassori, Europos automobilių dalių tiekėjų asociacijos „Clepa“ vadovas.
Pardavimai gali pakilti 2020 metais, kai „Fiat Chrysler Automobiles NV“ pristatys pirmąją visiškai elektrinę „Fiat 500“ miesto automobilio versiją ir „Jeep Renegade“ bei „Compass“ hibridus.