Leonidas Beršidskis. Rusijos augimas atrodo per gerai, kad būtų tiesa

Oficiali Rusijos statistikos agentūra, valdoma naujojo direktoriaus Pavelo Malkovo, kuris pradėjo dirbti gruodžio mėnesį, demonstruoja ugningą optimizmą. Pirmadienį agentūra pranešė, kad 2018 m. šalies ekonomika augo sparčiausiai nuo 2012 m. Pridėkime naujausią duomenų pataisą, panaikinusią 2016 m. recesiją, ir pastarieji skaičiai atrodys dar įtartinesni – netgi kai kuriems vyriausybės ekonomistams.

Gruodžio 20 d. prezidentas Vladimiras Putinas per naujienų konferenciją sulaukė klausimo, kodėl Rusijos ekonominė statistika atrodo nepalyginamai gražesnė už realų žmonių gyvenimą, ir ar tais duomenimis galima pasikliauti. V. Putinas pripažino, kad statistika „netobula“ ir ją reikėtų pataisyti. Vos po keturių dienų oficialios statistikos agentūros „Rosstat“ vadovas Aleksandras Surinovas buvo paprašytas atsistatydinti, o į jo vietą buvo paskirtas buvęs Ekonomikos ministerijos pareigūnas P. Malkovas. Finansų ministras Antonas Siluanovas gruodžio 24 d. pakomentavo, kad „Rosstat“ duomenų kokybė kai kuriose srityse „siaubinga“, pvz., įvertinant žmonių pajamas (kurios mažėjo keturis iš pastarųjų šešių mėnesių) ir infliaciją (kuri didžiąją metų dalį viršijo vyriausybės prognozes).

Dar nepasibaigus pirmajai P. Malkovo darbo savaitei, „Rosstat“ iš esmės peržiūrėjo 2016 ir 2017 m. bendrojo vidaus produkto duomenis. 0,2 proc. produkcijos sumažėjimas 2016 m. buvo ištaisytas į 0,3 proc. augimą, teigiant, kad recesija, sekusi po staigiai nukritusių naftos kainų 2014 m. rudenį ir Vakarų sankcijų prieš Rusiją įvedimą, truko tik metus. „Rosstat“ taip pat pakoregavo 2017 m. augimo rodiklį, nuo 1,5 proc. pakeldama iki 1,6 proc.

Pirmadienį „Rosstat“ pristatė 2018 m. bendrus augimo duomenis: 2,3 proc. per metus. Tai pranoko visas 36 „Bloomberg“ stebimas prognozes. Optimistiškiausia prognozė siekė 2,1 proc., bet ji iškrito iš bendro vaizdo; visuotinis sutarimas buvo 1,7 proc.

Tikėtina priežastis – „Rosstat“ įvertinimo šuolis dėl statybinės veiklos padidėjimo. Iš pradžių agentūra paskaičiavo, kad sausio–lapkričio mėnesiais augimas padidės 0,5 proc., tačiau sausį peržiūrėtas įvertinimas visų metų rezultatus padidino 5,3 proc. Šuolis ištaisė ankstesnį Rusijos statistikos neatitikimą: „Rosstat“ pranešė, kad trečiąjį metų ketvirtį investicijos gerokai padidėjo, o tai lyg ir nesiderino su stagnuojančiomis statybomis.

Statybų šuolį galima paaiškinti visai nekaltai: „Novatek PJSC“ baigė statyti 27 milijardus dolerių kainavusį suskystintų gamtinių dujų įrenginį Jamalo pusiasalyje šiaurės vakarų Sibire, o didžioji projekto dalis „Rosstat“ buvo užregistruota 2018 m., nors pačios statybos vyko anksčiau. Vis dėlto „Rosstat“ skaičių patikimumas – abejotinas.

Sausio 2 d. Aleksejus Kudrinas, kuris vadovauja Rusijos biudžeto kontrolieriui, Apskaitos rūmams, ir kuris buvo finansų ministras prieš A. Siluanovą, išplatino „Twitter“ žinutę, esą tikėtina, kad Rusijos BVP 2018 m. išaugo 1,5 proc. Net ir po to, kai „Rosstat“ pirmadienį paskelbė optimistinį 2,3 proc. įvertinimą, kitas iškilus vyriausybės ekonomistas, Andrejus Klepačas iš valstybės plėtros banko VEB, 2018 m. ekonomikos augimą taip pat įvertino 1,5 proc. „Kol kas nesu linkęs pasitikėti jokiais kitais skaičiais“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė A. Klepačas.

Nepaisant to, ar A. Kudrino ir A. Klepacho pesimizmas pagrįstas, „Rosstat“ turi aiškią paskatą išpūsti skaičius. V. Putino reitingai krenta, ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo – tuo labiau. Pirmą kartą nuo 2013 m. dauguma rusų teigia, kad šalis žengia neteisingu keliu. Kol V. Putinas ieško būdų, kaip padidinti savo populiarumą ir sumažinti masinio protesto potencialą, D. Medvedevo atleidimas ir nepopuliaraus kabineto pertvarkymas, galbūt netgi korupcijos tyrimų prieš kai kuriuos aukščiausius ekonominius pareigūnus inicijavimas, atrodo visai patrauklūs variantai.

V. Putinas statistiką mėgsta ir didžiuojasi savo gebėjimu išlaikyti daug ekonominių duomenų savo galvoje. Suteikti prezidentui gražių skaičių žongliravimui – tai gali būti vyriausybės išlikimo klausimas.

Neseniai atliktos pataisos ir 2018 m. augimo įvertinimas – drąsus žingsnis, nieko nepasakysi. Net jei sėkla buvo pasėta dar valdant A. Surinovui, jo įpėdiniui, jaunajam karjeristui P. Malkovui po šio optimizmo pliūpsnio nebus lengva pristatyti nuviliančius tikruosius duomenis. Jis pažadėjo „Rosstat“ modernizuoti ir pagaliau atitempti į skaitmeninį amžių. Tačiau viena pagrindinių mūsiškės duomenų eros taisyklių – „ką pasėsi, tą ir pjausi“. O šiandieninė Rusija, regis, verčiau nusiteikusi pjauti nevykusį derlių, nei sąžiningai fiksuoti tai, kas vyksta ekonomikoje.

Šiaip ar taip, Rusiją stebintys ekonomistai šiuo metu turėtų ypatingai atidžiai stebėti „Rosstat“ rankų judesius.