Nors bauginanti Jungtinių Valstijų tarifų grėsmė Europos automobilių pramonei ir kitos kovos priemonės yra net labai realios, viena iš Europos Sąjungos mąstymo krypčių yra tokia: artėjant 2020 m. rinkimams, D. Trumpas bus vis mažiau linkęs imtis agresyvių veiksmų. Logika ta, kad jei ES atsimokės tuo pačiu ir nustatys tarifus JAV eksportui, ypač žemės ūkio produktams, D. Trumpas rizikuotų prarasti rinkėjus.
Šiuo metu netvirtas ES ir JAV paliaubas palaiko didelio masto prekybos sutarties perspektyva. Siekiant išsaugoti status quo, toks veiksmų planas sulėtintų derybas, atidedant jas kuo toliau į ateitį su viltimi, kad D. Trumpo administracija bus per daug įsitraukusi į jo perrinkimą, kad didintų įtampą su Europa, teigė du ES valdžios atstovai.
Norėdama sudaryti įspūdį, kad derybos vis dėlto juda į priekį, Europos Sąjunga, pasak „Bloomberg“ kalbintų pareigūnų, kurie pageidavo likti anonimais, suteiktų tam tikrų nuolaidų periferiniais klausimais, kaip antai reguliavimo standartų suderinimas. Didysis tikslas – po rinkimų atkurti transatlantinius santykius; iš esmės tai yra diplomatiškas būdas tvirtinti, kad D. Trumpas prezidento rinkimus greičiausiai pralaimės.
Be abejonės, tokia strategija kelia tam tikrą riziką, nes D. Trumpas visuomet gali pasielgti nenuspėjamai ir artėjant rinkimams sustiprinti agresiją ES atžvilgiu, panaudodamas dar daugiau apsauginių kovos priemonių, kad įsiteiktų savo ištikimiausiems rinkėjams.
Pasiūlymas, kuris tėra viena iš įvairių svarstomų Europos galimybių, bet ne oficiali ES politika, sutampa su subtiliais pokyčiais ES galios centre.
Naujoji Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkė, leidžia suprasti, kad neketina atšaukti ES strategijos ginti savo komercinius interesus ir palaikyti pasaulinę prekybos tvarką.
Tarifų meniu
JAV, kuri pademonstravo pasiryžimą naudoti įvairius mechanizmus, siekiant sumažinti prekybos deficitą, jau smogė Europos Sąjungai tarifais plieno ir aliuminio eksportui. Baudžiamosios priemonės buvo pagrįstos neaiškiu Šaltojo karo laikų įstatymu, kuris suteikia prezidentui laisvę nustatyti rinkliavas nacionalinio saugumo sumetimais, nors tokį pasiteisinimą ES griežtai atmetė.
ES atsilygino tarifais maždaug 2,8 mlrd. eurų vertės politiškai jautrioms JAV prekėms – nuo motociklų iki burbono.
Tai tėra pats paviršius to, į ką galėtų eskaluotis konfliktas.
• D. Trumpas turi iki lapkričio mėnesio apsispręsti, ar nustatyti net 25 proc. siekiančius muitus į JAV įvežamiems europietiškiems automobiliams ir automobilių dalims, kurių bendra vertė kiekvienais metais yra apie 350 mlrd. dolerių. Tai būtų dar didesni tarifai už tuos, kuriuos JAV nustatė 250 mlrd. dolerių vertės Kinijos importui. ES atsakomiesiems veiksmams jau nusižiūrėjo 20 mlrd. eurų (22 mlrd. dolerių) vertės amerikietišką produkciją.
• JAV parengė atskirą tarifų sąrašą 25 mlrd. dolerių vertės europietiškoms prekėms, iš kurių 11 mlrd. dolerių bus apmokestinta mainais už neteisėtas subsidijas, kurias blokas skyrė Tulūzoje, Prancūzijoje įsikūrusiam „Airbus SE“. D. Trumpo administracija tikisi, kad Pasaulio prekybos organizacija jau šią vasarą priims sprendimą dėl žalos dydžio. ES turi paruošusi panašią bylą prieš „Boeing Co.“ ir jau parengė atsakomuosius tarifus.
Žemės ūkio ginčas
Kai kurie Europos Sąjungos pareigūnai JAV tarifų grėsmes vertina kaip bandymus priversti ES valstybes į prekybos derybas, kurios prasidėjo po D. Trumpo ir Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio susitikimo Baltuosiuose rūmuose praėjusiais metais, įtraukti ir žemės ūkį.
ES veiksmų planas priklausys nuo to, kiek pastangų dės D. Trumpas, siekdamas patenkinti ištikimiausius rinkėjus JAV žemės ūkio valstijose, kurioms teks sugerti stipriausią prekybos konflikto smūgį. Kinijos atsakomieji tarifai JAV žemdirbystės produktams sumažino žemės ūkio pajamas ir sutrukdė pasaulio prekybos srautams, versdamas Amerikos ūkininkus smarkiai suabejoti savo ankstesnėmis simpatijomis prezidentui.
Kol nesibaigs prekybos karas su Kinija, D. Trumpas greičiausiai nepradės naujo karo su Europa, nes nuostoliai JAV ekonomikai ir regionų ūkininkams būtų sunkiai pakeliami, teigė ES pareigūnai.
Vašingtone abi šalys sutarė „dirbti kartu, siekiant nulinių tarifų, nulinių netarifinių kliūčių ir nulinių subsidijų pramonės prekėms, išskyrus automobilius“, tačiau vėliau susiginčijo dėl to, kas konkrečiai buvo sutarta.
ES prekybos komisarė Cecilia Malmstrom po susitikimo praėjusią liepą pabrėžė, kad ji asmeniškai dalyvavo derybose, per kurias, „be abejonės“, buvo sutarta „neįtraukti žemės ūkio“.
JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Gordonas Sondlandas pareiškė, kad ES „neteisingai nušvietė“ diskusijos esmę. J. C. Junckeris esą aiškiai pasakė, kad žemės ūkis bus įtrauktas į derybas, tačiau po susitikimo visuomenei apie tai nebus pranešta, paliekant ES politinę laisvę, teigė G. Sondlandas.