Šeimos šaka, atstovaujama įpėdinės Bettinos Burr, sutiko parduoti du patikos fondus, kuriems priklauso maždaug 7000 hektarų miško Žemutinės Austrijos regione, Vienoje įsikūrusiai pakuočių gamybos įmonei „Prinzhorn Holding GmbH“, pranešė trys su sandoriu susipažinę asmenys, prašę likti anonimais, nes sandoris dar neįtrauktas į žemės registrą.

Miškas – apie 20 kartų didesnis už Niujorko centrinį parką – yra barono Alberto von Rothschildo 1875 m. įsigyto dvaro dalis. 1938 m. Vokietijai okupavus Austriją naciai žemes užėmė, bet po Antrojo pasaulinio karo dalį grąžino šeimai. Rothschildų įpėdinė Bettina Looram sugrįžo ten gyventi iki savo mirties 2012 m. Vėliau dvi šeimos šakos dvarą pasidalino, ir dabar abi dalys parduotos Cordui Prinzhornui, kuris prieš metus įsigijo kitą šalia esantį mišką.

„Tai užbaigs 200 metų trukusius ambivalentiškus santykius“, – interviu teigė istorikas Romanas Sandgruberis, praėjusiais metais išleidęs knygą „Rothschildai – Vienos kosmopolitų pakilimas ir nuosmukis“ (“Rothschild – The Rise and Fall of a Cosmopolitan Viennese Family”). „Habsburgai šeimą gerbė ir pakėlė iki bajorų, nes gaudavo naudos iš jų finansinių žinių. Tačiau katalikai Habsburgai visada laikėsi tam tikro atstumo nuo žydų Rothschildų“.

Simbiotiniai santykiai

Salomonas Rothschildas pradėjo savo verslą Vienoje apie 1815 m. Rothschildų šeima greitai tapo pagrindine Habsburgų imperijos finansuotoja, investavusi į geležinkelių ir geležies apdirbimo pramonę, ir per kelis dešimtmečius virto stambiausia šalies žemvalde. 1910 m. Salomono anūkas Albertas buvo laikomas Europos turtingiausiu žmogumi.

Rothschild
Šeimos turtai sudegė per pasaulinę ekonominę krizę 4-ajame dešimtmetyje, kai Rothschildų bankas „Creditanstalt“ žlugo ir jį perėmė valstybė. Dar sunkesnį smūgį šeima patyrė tada, kai naciai okupavo Austriją ir konfiskavo visą jų nuosavybę.

Legendinę „Creditanstalt“ būstinę 2014 m. pardavė „UniCredit Bank Austria AG“, dabar ji verčiama prabangiu prekybos centru. Bettina Burr, B. Looram duktė, 2015 m. Bostono dailės muziejui padovanojo kelis meno kūrinius, kurie buvo pagrobti nacių, bet galiausiai vėl sugrąžinti šeimai.

Pasak R. Sandgruberio, per kelis pastaruosius dešimtmečius Rothschildai ir Austrija susitaikė. „Santykiai tarp šeimos ir Austrijos nebuvo patys lengviausi, tačiau po paskutinio meno kūrinių sugrąžinimo prieš 20 metų įsivyravo tam tikras abipusis supratimas“, – teigė jis.

„Prinzhorn“ planai

Antrojo Rothschildų miško pirkėjas, Cordas Prinzhornas, sujungs abu šeimos miškus į vieną. Mažesnę dalį, apytikriai 5400 hektarų ploto, jis įsigijo pernai už 92 milijonus eurų. Pasak respondentų, antrosios miško dalies kaina buvo kiek aukštesnė už pirmosios.

„Prinzhorn Holding“ sandorį komentuoti atsisakė. Bandymai susisiekti su Bettina Burr numeriais, nurodytais telefonų knygoje, buvo nesėkmingi.

Prinzhornų verslas prasidėjo 1853 m. nuo nedidelės popieriaus gamyklos Pitene, maždaug už valandos kelio į pietus nuo Vienos. 8-ajame dešimtmetyje bendrovę į savo rankas perėmęs Cordo Prinzhorno tėvas pavertė ją solidžia Europos žaidėja, o dabar ji veikia visoje Europoje ir plečiasi į tokias šalis kaip Turkija.

C. Prinzhorno įsigytame miške stovi daugybė istorinių 120 metų senumo pastatų, jis garsėja turtinga flora ir fauna; tai viena populiariausių Vienos apylinkių pasivaikščiojimams ir žvejybai. C. Prinzhornas teigė mišką laikąs ilgalaikiu turtu ir atsinaujinančiu žaliavos šaltiniu, be to, patvirtino ketinąs išsaugoti istorinius pastatus ir žemes kaip erdvę, skirtą gyvūnams ir žmonėms – pasivaikščiojimams, žvejybai ar tiesiog mėgavimuisi gamta.