Kai įdarbini beveik penktadalį miesto gyventojų, pumpuoji milijonus į patogumus ir siūlai nuolaidas būstui įsigyti, audringos sutiktuvės turbūt yra mažiausia, ko gali tikėtis net ir drumzliname Ukrainos politikos pasaulyje. Tačiau milijardieriui Kostantinui Ževago tai gali reikšti daugiau nei vien apdovanojimą už du dešimtmečius, per kuriuos jis pagarsėjo kaip vietinis įstatymų leidėjas giliomis kišenėmis.

Jo valdoma įmonė „Ferrexpo“, trečioji pagal dydį pasaulyje geležies rūdos granulių eksportuotoja, yra tikrinama auditorių dėl ryšių su labdaros organizacija, kurią vietos prokuratūra įtaria galimu pinigų plovimu.

Ypatingai turtingiems verslininkams užsitikrinti vietą šio savaitgalio rinkimuose reiškia gauti privalumų, kuriais naudojasi išskirtinai parlamento nariai: priėjimą prie valdžios, įtaką įstatymų priėmimui ir imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, nors K. Ževago kol kas nepakliuvo valdžios institucijų nemalonėn. Tiek jis, tiek „Ferrexpo“ atmeta bet kokius įtarimus, kad kompanija elgėsi nederamai.

Triukšmingos sutiktuvės Horišni Plavniuose leidžia žvilgtelėti, kaip veikia politika buvusioje sovietinėje šalyje, kur televizijos komikas Volodymyras Zelenskis šiemet buvo išrinktas prezidentu.

Dėl beveik 200 vietų – nepilnos parlamento pusės – varžosi oligarchai, sporto žvaigždės, pramogų verslo garsenybės ir aktyvistai, kiekvienas su savo rinkiminiais pažadais, potencialiai apsunkindami V. Zelenskio įsipareigojimą pertvarkyti Ukrainą. Sistema daro rinkimų rezultatus nenuspėjamus ir verčia vyriausybes naviguoti interesų, asmeninių ego ir aljansų labirinte.

„Labai dažnai kandidatai dovanoja rinkėjams vaikų žaidimų aikšteles arba dalina javainių dėžutes, – teigia „Vox Ukraine“ ekspertų grupės vadovė Ilona Sologub. – Jei kandidatas yra didelės įmonės savininkas ar aukščiausio lygio pareigūnas, jis turi užtektinai išteklių, kad galėtų daryti įtaką rinkimams.“

Praėjusią savaitę lankydamasis pramoniniame Horišni Plavnių mieste, 45-erių metų K. Ževago, kurio turtą „Bloomberg“ milijardierių indeksas vertina 1,5 milijardo dolerių, atrodė visiškai užtikrintas savo sėkme. Poltavos ir Jeristovo geležies rūdos kasyklos, kurios abi priklauso „Ferrexpo“, 51 000 gyventojų miestui teikia 9000 darbo vietų.

Kultūros rūmuose, už kurių scenos atnaujinimą jis sumokėjo 2012 m., K. Ževago stovi tribūnoje priešais baltą šilkinę užuolaidą. Jis atremia nepatogius klausimus apie savo kompanijos ekologinį pėdsaką ir žada pagerinti miestą ir jo infrastruktūrą.

„Galite paklausti bet kurio, visi jį pažįsta“, – sako 48-erių metų kavinės savininkė Olha Pušenko, už K. Ževago balsuojanti nuo 2012 m. Paklausta, ar pasirinks milijardierių ir sekmadienio rinkimuose, ji jausmingai sušunka: „O kaipgi, be abejo!“

Kadangi jos vyras dirbo geležies rūdos kasykloje, O. Pušenko šeima gavo K. Ževago banko paskolą būstui su palankesne palūkanų norma. 2015 m. Ukrainos centrinis bankas paskelbė, kad paskolos davėjas nemokus, o valstybės valdomas Indėlių garantijų fondas gruodžio mėnesį pranešė, kad vykdomas tyrimas.

K. Ževago, kuris įsteigė nuosavą brokerių įmonę prieš susikraudamas turtus iš finansų, metalų ir kasybos bei automobilių pramonės, buvo vos 24-eri metai, kai 1998 m. jis buvo išrinktas į parlamentą. Per pastaruosius 15 metų šalį sudrebinus dviem revoliucijoms, retas politikas gali pasigirti tokiu politiniu ilgaamžiškumu. Per tą laiką jis tapo pirmuoju Ukrainos verslininku, pristačiusiu savo bendrovę pagrindinėje Londono vertybinių popierių biržos rinkoje 2007 m.

K. Ževago turi retą gabumą – pajusti, iš kurios pusės pučia vėjas. Susirinkusiems Horišni Plavnių gerbėjams jis pareiškė, kad prezidento rinkimų antrajame ture balsavo už V. Zelenskį, komiką, suvaidinusį išgalvotą vidurinės mokyklos mokytoją, nenorom tampantį prezidentu po to, kai vaizdo klipas, kuriame jis plūsta korupciją, išpopuliarėja internete.

Ukrainą „Transparency International“ vertina kaip korumpuočiausią Europos šalį po Rusijos ir Azerbaidžano. V. Zelenskis pažadėjo su tuo kovoti – netgi atimdamas iš politikų imunitetą.

„Norėčiau paremti naujas parlamento pajėgas, nes visos senosios pačios save diskreditavo“, – teigia K. Ževago, buvusios ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko partijos narys ir šiuo metu nepriklausomas kandidatas. – Kadangi jie privedė Ukrainą prie skurdo, karo ir nuosmukio.“

Tačiau K. Ževago turi savų problemų. Balandžio 26 d. „Ferrexpo“ akcijos nukrito 28 proc., daugiausia per trejus metus, po to, kai auditorius „Deloitte LLP“ ir du direktoriai pasitraukė iš tyrimo, nagrinėjusio su kompanija susijusią labdaros organizaciją.

„Deloitte“ anksčiau rado „nepaaiškinamų neatitikimų“ „Ferrexpo“ aukose Ukrainos labdaros fondui „Blooming Land“, kuris bando spręsti tokias problemas, kaip cukraligės žinomumas ir senyvų žmonių priežiūra. Ukrainos prokurorai tiria, ar labdaros organizacija tikrai buvo naudojama pinigų plovimui ir mokesčių vengimui, kaip teigiama vasario mėnesį viešųjų teismų registrui pateiktuose dokumentuose. „Ferrexpo“ neigia bet kokią kontrolę ar įtaką „Blooming Land“.

Renginyje Horišni Plavniuose, kai „Bloomberg“ paprašė papasakoti apie „Ferrexpo“ ir „Blooming Land“ auditą, K. Ževago atsakė, kad „iš jūsų pusės tai – provokacija“.

„Viskas, ką jūs sakote, yra melas“, – pabrėžė jis. Gegužės mėnesį vykusiame susitikime jis patikino, kad tyrimas nieko nereiškia, nes valdžios institucijos kabinėjasi beveik prie visų šalies labdaros fondų.

Vienas žmogus iš publikos pasiteiravo, kodėl nukrito „Ferrexpo“ akcijos. Šiuo metu kompanija, šiemet išaugusi 39 proc., yra antra geriausia tarp 36 bendrovių, įtrauktų į „FTSE All-Share Basic Materials“ indeksą.

„Akcijos nukrito po to, kai kai kurie audito komiteto atstovai leido sau absurdiškus pareiškimus ir prišnekėjo nesąmonių, – atkirto K. Ževago. – Vėliau jie atsistatydino ir, kadangi jų išvados nebuvo patvirtintos, po trijų dienų akcijos vėl pakilo.“

Ir iš tiesų, „Ferrexpo“ – miesto pasididžiavimo šaltinis. Kitas labdaros fondas, kurį įsteigė „Ferrexpo Poltava Mining“, skiria premijas studentams ir sportininkams bei suteikia pinigų mokyklų ir vaikų darželių remontui.

„Oligarchas, kuris dalijasi savo pinigais su žmonėmis, yra visai neblogas variantas“, – sako Liudmyla Kasianova, 64-erių metų pensininkė, kuri ruošiasi balsuoti už K. Ževago, kaip ir jos pensininkas vyras.

Sudaryti su magnatu tokią „sutartį“ „nėra labai gerai“, teigia 43-erių metų Volodymyras Pazynyčius, Horišni Plavnių vietinės tarybos pareigūnas, atsakingas už sportą. „Tačiau žmonės neprieštarauja, nes miestas gauna pinigų. Nežinau, kaip pakeisti žmonių nuostatas. Šiai dienai jie dar psichologiškai nėra pasirengę permainoms.“

Mieste, kuris anksčiau vadinosi Komsomolsku – sovietinės jaunimo organizacijos garbei, didžiulis stendas reklamuoja interneto svetainę, šlovinančią K. Ževago dosnumą. Jei ne stendas, būtų sunku suprasti, kad netrukus įvyks rinkimai.

K. Ževago oponentai nešvaisto pinigų varžyboms su žmogumi, kuris per paskutiniuosius rinkimus 2014 m. spalio mėnesį laimėjo 44 proc. rinkėjų balsų, 18 taškų aplenkdamas savo artimiausią konkurentą.

Vis dėlto, pasak vietinių gyventojų, jo apsilankymas Horišni Plavniuose – reta malonė. Turėdamas prižiūrėti klestintį verslą – nuo padangų fabrikų iki farmacijos gamyklų – K. Ževago neturi pakankamai laiko net lankytis parlamente, nors yra jo teisinės politikos ir teisingumo komiteto narys.

Per visą ką tik pasibaigusią kadenciją K. Ževago atlankė vos trečdalį sesijų ir paskutinį kartą už įstatymo projektą balsavo kovo mėnesį. Paklaustas apie lankomumą, K. Ževago neigia praleidinėjantis posėdžius. „Tai netiesa“, – gūžteli jis.

Kavinės savininkė O. Pušenko nemato jokių problemų, jei K. Ževago išvis nesirodytų parlamente. „Daugelis parlamentarų yra tokie, – sako ji. – Žinoma, jis yra įpareigotas dalyvauti parlamento sesijose. Tačiau, atvirai kalbant, esu linkusi žiūrėti į tai pro pirštus.“