„Jeigu neapmokėsime savo obligacijų, bus labai labai blogai, – sakė Brigita, kurios įmonė turi 10 000 darbuotojų ir kuri parduoda vidutinės-aukštos klasės firminius automobilius, tokius kaip BMW. Ji paprašė straipsnyje minėti tik jos vardą ir nenurodyti jos įmonės pavadinimo, nes jai neleidžiama kalbėti su spauda.
Kol didžiojoje Kinijos ekonomikos dalyje vyrauja sąstingis, valdžiai stengiantis pažaboti epidemiją, infekavusią per 75 000 žmonių, milijonai šalies įmonių visomis išgalėmis stengiasi išgyventi.
Šių metų vasarį atlikta smulkių ir vidutinių Kinijos įmonių apklausa parodė, kad trečdalis respondentų turėjo lėšų tik mėnesio fiksuotoms išlaidoms padengti, kitam trečdaliui apklaustųjų tokių lėšų turėtų užtekti dviem mėnesiams. Tik 30 proc. šių įmonių sugebėjo atnaujinti operacijas – taip yra dėl sudėtingos vietos valdžios tvirtinimų procedūros, taip pat dėl darbuotojų bei finansavimo trūkumo, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė vienas vyriausybės pareigūnas.
Nors Kinijos vyriausybė sumažino palūkanų normas, nurodė bankams skatinti kreditavimą ir sušvelnino operacijų atnaujinimo kriterijus bendrovėms, daugelis šalies privačių verslovių teigia negalinčios gauti finansavimo, būtino, kad jos galėtų įvykdyti artėjančius skolų bei atlyginimų mokėjimo terminus. Be didesnės finansinės paramos ar staigaus Kinijos ekonomikos atsigavimo, kai kurioms iš jų teks apskritai nutraukti savo veiklą.
„Jeigu Kinija nesugebės pažaboti viruso pirmąjį šių metų ketvirtį, manau, didelis būrys smulkių įmonių užsidarys“, – sakė Lv Changshunas, konsultacinės įmonės „Beijing Zhonghe Yingtai Management Consultant Co.“ analitikas.
Nors privačios įmonės sudaro 60 proc. šalies ekonomikos ir 80 proc. darbo vietų Kinijoje, jos jau senokai patiria sunkumų dėl finansavimo, kuris padėtų joms plėstis per pakilimo laikotarpius ir išgyventi krizes. Maždaug du trečdaliai šalies 80 mln. smulkių įmonių, tarp kurių yra nemažai šeimos verslovių, 2018 metų duomenimis, negalėjo gauti paskolų, rodo Kinijos nacionalinės finansų ir plėtros institucijos duomenys.
Prezidentas Xi Jinpingas praėjusį savaitgalį pažadėjo didesnį dėmesį skirti ekonomikos atgaivinimui; siekiant aktyvesnės fiskalinės politikos, spartesnio statybos projektų įgyvendinimo ir laisvesnių finansavimo skyrimo sąlygų komerciniams kreditoriams.
Atsakydamas į „Bloomberg News“ klausimus savo elektroniniame laiške, ICBC teigė skyręs 5,4 mlrd. juanių (770 mln. JAV dolerių) bendrovėms kovoje su virusu. „Mes patvirtiname paskolos paraiškas, vos tik jas gavę iš reikalavimus atitinkančių smulkių įmonių“, – teigė bankas.
Kaip grupė, Kinijos bankai, vasario 20 d. duomenimis, pasiūlė apie 794 mlrd. juanių paskolų, susijusių su viruso pažabojimu, rodo bankininkystės pramonės asociacijos informacija; užsienio kreditoriai, tokie kaip „Citigroup Inc“, taip pat mažina palūkanas.
Dėl griežtų reikalavimų ir galutinių sąrašų atsijojimo yra smarkiai apribota grupė asmenų, kurie gali gauti specialias, centrinio banko skiriamas paskolas verslui, susijusiam su viruso protrūkiu, tuo tarpu vietos vyriausybės bei vietos bankai, anot su situacija susipažinusio šaltinio, taiko limitus skiriamoms sumoms. Pasak vieno bankininko iš vieno iš didžiausių Kinijos tarpininkavimo įstaigų, jo įmonė ėmėsi priemonių palengvinti paskolų pardavimus verslovėms, įsitraukusioms į kovą su protrūkiu; iš paskolų gavėjų pareikalauta įrodyti, kad bent 10 proc. iš gautų pajamų, jie panaudos kovai su liga.
Automobilių prekybai iš to menka nauda. Brigita, kurios įmonė skolinga dešimtims bankų, teigia iki šiol pasiekusi susitarimą tik su saujele institucijų, kurios sutiko pratęsti mokėjimo terminus dviem mėnesiams. Kol kas bendrovė vis dar moka savo darbuotojams atlyginimus,
Nemažai kinų bendrovių, dar prieš virusui smogiant, griebėsi gyvybiškai svarbių priemonių; jų verslą nualino prekybos karas ir griežtos kreditavimo sąlygos, o tai, savo ruožtu, pernai nusmukdė šalies ekonominį augimą iki trijų dešimtmečių žemumų.
Didžiausios rizikos gresia daug darbo jėgos reikalaujančioms viešojo maitinimo ir restoranų pramonėms, kelionių agentūroms, oro linijoms, viešbučiams ir prekybos centrams, rodo „Lianhe Rating“ duomenys.
Yang, septynių aukštų prekybos centro komplekso Šanchajuje turto valdytoja, pasakoja, kad vienas komplekso nuomininkas, laikantis paprastai visada užpildytą 150 kambarių viešbutį, dabar prašo atidėti mėnesiui nuomos mokestį dėl verslo sunkumų. Jai atrodo, kad masažo salonas, nuomojantis patalpas prekybos centro komplekse, taip pat vos išgyvena, ir ji pasiruošusi padėti.
Centrinėje Anhujaus provincijoje vienos nedidelės statybų įmonės finansų direktoriaus pavaduotojas sakė, kad jo įmonei, pagal galiojančias kreditinių linijų sąlygas, net neišduodamos paskolos. Pardavimų nuosmukis pakenkė įmonės kredito reitingams, o naujų projektų trūkumas reiškia, kad ji neturės jokio turto, kurį galėtų įkeisti. Negalėdama gauti paskolų, verslovė sugebės išgyventi apie keturis mėnesius, na gal šiek tiek ilgiau, jeigu pavyktų atidėti dalį mokėjimų, sakė jis.
Bankų padėtis ne ką geresnė. Daugelis jų nepakankamai kapitalizuoti ir yra atsidūrę ties bankroto slenksčiu po dvejus metus nevykdytų skolinių įsipareigojimų. Tarptautinės reitingų agentūros S&P Global“ vertinimu, užsitęsusi nepaprastoji padėtis gali pakurstyti kone trigubą bankininkystės blogųjų paskolų koeficiento šoktelėjimą – iki maždaug 6,3 procento.
Wu Hai, „Mei KTV“, po visą Kiniją išsiraizgiusio 100 karaokės barų tinklo, savininkas savo nepasitenkinimą ir neviltį išliejo per socialinę žiniasklaidos platformą „WeChat“. Vyriausybė dėl viruso protrūkio uždarė KTV barus, taip užgniauždama tinklo pinigų srautus. Vyriausybės išduodamos specialiosios paskolos mažai pagelbės, o joks bankas nesuteiks paskolos be pakankamo įkeičiamo turto ir pakankamų pinigų srautų, dėstė jis per savo oficialią „WeChat“ paskyrą kiek anksčiau vasarį. Mums nepavyko gauti iš jo tiesioginių komentarų, bet „WeChat“ platformoje jis sau skyrė du mėnesius, o tada, jei situacija nepasikeis, jam teksią uždaryti savo verslą.