Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) prognozėmis, šiemet dėl pandemijos darbo vietų deficitas pasauliniu mastu sieks 75 milijonus. Be to, organizacija nė nesitiki, kad šis trūkumas išnyks 2022 metais, kai, jos paskaičiavimais, pasaulyje vis dar bus 23 mln. darbo vietų mažiau nei iki pandemijos, nors ekonomikos atsigauna.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat perspėja, kad nedarbas kitais metais išliks virš ikikrizinio lygio daugelyje valstybių.
Tiek daug darbuotojų liekant už darbo rinkos ribų, dirbantiesiems turėtų būti sudėtingiau išreikalauti žymiai padidinti atlyginimus, nors pragyvenimas sparčiai brangsta daugelyje pasaulio šalių, nes ekonomikų atsivėrimus po karantinų lydi tiekimo trikdžiai ir didėjanti paklausa.
Jokios spiralės
Tai nereiškia, kad atlyginimai nebus niekam didinami. Algos auga Jungtinėse Valstijose ir kitose valstybėse, ypač tuose pramonės sektoriuose, kurie vėl skuba pildyti savo darbuotojų gretas grįžtant klientams.
Bet susiklosčiusi situacija leidžia manyti, kad vadinamoji darbo užmokesčio ir kainų spiralė – infliacinė rizika, kurios baiminasi kai kurie ekonomistai ir investuotojai, kai didesni atlyginimai ir didesnės kainos kursto vienos kitas, vargu ar artimiausiu metu taps aktuali pasaulinė problema. Tai palieka erdvės vyriausybėms ir centriniams bankams laikytis nuo praėjusių metų pradžioje užsibrėžto veiksmų kurso – remti pandemijos nualintas ekonomikas pasitelkus didesnes išlaidas ir žemas palūkanų normas.
„Vis dar trūksta milijonų darbo vietų, – sakė Robas Subbaramanas, „Nomura Holdings Inc.“ pasaulinių rinkų tyrimų skyriaus vadovas. – Kad imčiau nerimauti dėl atlyginimų ir kainų spiralės, turėčiau įsitikinti, kad atlyginimų augimas trečiąjį ketvirtį toliau spartėja ir smarkiai auga prognozuojamos infliacijos rodikliai.“
„Bloomberg“ ekonomistai Andrew Husby ir Yelena Shulyatyeva sako, kad infliacijos lūkesčiai pastaraisiais mėnesiais išaugo. Tolesnis augimas suteiktų pagrindo nerimauti. Tačiau kol kas kilimas nuo ankstesnio žemo lygio yra veikiau sveikintinas nei perspėjantis veiksnys.
Pastaraisiais mėnesiais daugelyje ekonomikų kainų augimas spartėjo. Jungtinėse Valstijose bendroji vartotojų kainų infliacija gegužės mėnesį šoktelėjo iki 5 proc., t. y. aukščiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį. Euro zonos infliacija siekia 2 proc., šiek tiek viršijanti Europos centrinio banko (ECB) užsibrėžtą tikslą, tačiau Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“ teigia, kad šalies infliacijos lygis gali iki šių metų pabaigos pakilti iki 4 procentų.
Obligacijų rinkos taip pat rodo, kad investuotojai tikisi spartesnio kainų augimo nei iki pandemijos – spręsdami pagal pelno ir nuostolių susibalansavimo lygį ar skirtumą tarp nuo infliacijos apsaugotų vyriausybės skolos vertybinių popierių pajamingumo ir įprastojo pajamingumo. Jungtinėse Valstijose artimiausius penkerius metus prognozuojamas lygis gegužę pasiekė piką, apie 2,8 proc., ir išlieka gerokai virš ikipandeminio lygio.
„Tik Jungtinėse Valsijose“
Vis dėlto politikos formuotojai ir toliau per daug nesureikšmina ilgalaikio infliacijos protrūkio rizikos, tvirtindami, kad bet koks kainų šuolis aprims, kai palaipsniui sušvelnės tiekimo grandinės trikdžiai. JAV federalinio atsargų banko (FED) primininkas Jerome‘as Powellas ne kartą tvirtino, kad infliacinis spaudimas bus laikinas. ECB vadovė Christine Lagarde praėjusią savaitę pateikė panašius argumentus.
Nors atlyginimai JAV pastaruosius du mėnesius augo sparčiau nei prognozuota, „Goldman Sachs Group Inc.“ ekonomistai, vadovaujami Jano Hatziuso, prognozuoja, kad atlyginimų augimas nekurstys infliacijos, tikintis, kad artimiausiais mėnesiais darbo jėgos pasiūla išaugs dramatiškai, slūgstant susirūpinimui dėl koronaviruso ir baigiant galioti pandeminėms skatinimo priemonėms, skirtoms bedarbio pašalpų fondui.
Didžiausiose Azijos ekonomikose kainų spaudimas ne toks stiprus. Japonijoje atlyginimai kovą netikėtai nutraukė vienuolikos mėnesių smukimo grandinę, bet ne tokiu lygiu, kuris verstų sunerimti Japonijos centrinį banką, užsibrėžusį 2 proc. infliacinį tikslinį rodiklį. Anot Kinijos Liaudies banko valdytojo Yi Gango, Kinijos vartotojų infliacija, kaip prognozuojama, šiais metais turėtų išlikti žemiau 2 proc. lygio, gerokai mažesnė už oficialų vyriausybės tikslinį rodiklį, apie 3 procentus.
„Tik Jungtinėms Valstijoms šiuo metu būdingas darbo jėgos trūkumas, kylanti profsąjungų galia ir stiprėjantys reikalavimai padidinti atlyginimus, – sakė Taimuras Baigas, „DBS Bank Ltd.“ Singapūre vyriausiasis ekonomistas ir buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnas. – Niekur Azijoje ar Europoje mes nepamatysime tokių ženklų.“
„Prireiks ne vienų metų“
Skirtingas pasaulio ekonomikos kelias į atsigavimą taip pat gali pristabdyti atlyginimų augimą. Nors Paryžiuje įsikūrusi EBPO padidino savo 2021 m. pasaulinio augimo prognozę nuo 5,6 iki 5,8 proc., organizacija perspėjo, kad daugelio gyvenimo sąlygos dar ilgą laiką negrįš į ikikrizinį lygį.
Ženevoje įsikūrusios TDO paskaičiavimais, pasaulinės darbo jėgos pajamos 2020 metais buvo 8,3 proc. mažesnės nei jos būtų buvusios be pandemijos, ir organizacija perspėja, kad darbo jėgos produktyvumo augimas ir toliau sudarys mažiau nei du trečdalius ikikrizinio lygio.
Dėl šių visų minėtų veiksnių dauguma politikos formuotojų ir ekonomistų įvardija tiekimo trikdžius kaip pagrindinį šių metų kainų šuolio kaltininką. Nuo to, kiek ilgai truks išspręsti šias problemas, priklauso, ar jos sukels daug ilgiau trunkantį infliacijos protrūkį.
„Didėjanti rizika yra ta, kad laikini infliaciniai spaudimai trunka pakankamai ilgai, kad atsilieptų prognozėms, ir kursto atlyginimų spaudimą, – sakė Klausas Baaderis, „Societe Generale SA“ pasaulinių operacijų vyriausiasis ekonomistas. – Kadangi užrunka ne vienus metus pakurstyti atlyginimų-kainų spiralę, mes kurį laiką galime nežinoti galutinio atsakymo.“