Hjustone vykstantis Pasaulio naftos kongresas, parodomasis pramonės renginys, paskutinę minutę buvo atšauktas dėl omikrono atmainos, bet tai nesutrukdė daugeliui aukštesnės grandies vadovų siųsti vis tą pačią žinutę: pasauliui mūsų reikės dar kelerius ateinančius metus, tad investuokime ir gaminkime, kitaip rizikuojame susidurti su ekonomikai kenkiančiais kainų šuoliais ar net socialiniais neramumais.
„Investicijų į naftą bei dujas stabdymas yra klaidingas“, – įrašytoje prezentacijoje susirinkusiems trečiadienį kalbėjo Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) generalinis sekretorius Mohamdas Barkindo‘as. Nuo dabar iki 2045-ųjų prireiks beveik 12 trln. JAV dolerių išlaidų, siekiant užtikrinti tinkamas žaliavinės naftos ir dujų atsargas, be kurių pasaulis susidurs su „ilgalaikiais padariniais energetiniam saugumui, paveiksiančiais net tik gamintojus, bet ir vartotojus“. Nestabilios žaliavinių prekių kainos ir augantis susirūpinimas dėl infliacijos suteikia naują formą klimato kaitos naratyvui, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai pasaulio lyderiai pasiekė ne itin įspūdingą susitarimą Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Glazge.
Gamtinių dujų trūkumas Europoje ir Azijoje, kylančios degalų kainos Jungtinėse Valstijose ir nuogąstavimas dėl elektros tinklų patikimumo stumia vyriausybes į sudėtingus pasirinkimus, susijusius su perėjimu prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių.
Šis prieštaravimas yra pernelyg akivaizdus Jungtinėse Valstijose, kur prezidentas Joe Bidenas kreipėsi į OPEC ir jos sąjungininkes su prašymu padidinti žaliavinės naftos gavybą, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai savo šalyje ėmėsi vykdyti eilės prieš naftą nukreiptų politikų, įskaitant „Keystone XL“ vamzdyno atšaukimą ir skalūnų dujų gavybos frekingo technologijų (hidraulinio sluoksnių skaldymo) uždraudimą.
J. Bideno administracijos kreipimasis į OPEC „atskleidžia esminę tiesą, kuri turėtų būti pamatas bet kokiam racionaliam pokalbiui apie energetikos ateitį“, sakė „Chevron“ generalinis direktorius Mike‘as Wirthas. „Nafta ir dujos ir toliau atliks centrinį vaidmenį tenkinant pasaulinius energijos poreikius, o mes atliekame svarbų vaidmenį tenkindami juos su mažesnėmis anglies dioksido emisijomis“, – sakė jis.
Nafta už 75 dolerius
M. Wirthas taip pat paragino „optimistiškiau“ žvelgti į perėjimą nuo iškastinio kuro. „Optimizmas yra inovacijų kibirkštis, rizikos katalizatorius“, – sakė jis.
Pramonė turi daug priežasčių būti nusiteikusi optimistiškai. Net po žymių kainų svyravimų pastarosiomis savaitėmis, kuriuos pakurstė omikrono atmainos plitimas ir susirūpinimas dėl tiekimo stygiaus, tarptautinės naftos kainos per šiuos metus pakilo 45 proc. iki maždaug 75 dolerių už barelį. Lyginamasis Nyderlandų dujų ateities sandorių lygis nuo 2020 metų pabaigos pakilo penkis kartus iki daugiau nei 30 dolerių už milijoną britų šilumos kiekio vienetų.
Naftos žvalgytojai uždirba didžiausią laisvųjų pinigų srautą nuo tada, kai prieš septynerius metus žaliavine nafta buvo prekiaujama už daugiau nei 100 dolerių už barelį, o JAV skalūnų pramonė susižeria rekordinį pelną.
Prie Hjustono centre esančio konferencijų centro iškabintos iškabos skelbė, kad miestui suteikiama „pasaulio energetikos pertvarkų sostinės“ titulas. Tačiau labiausiai susirinkusioms vadovų komandoms rūpėjo, ar pramonė pakankamai investuoja į naujus gręžinius, kad patenkintų paklausą ir stabilizuotų kainas.
„Investicijos yra didžiausias iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria naftos pramonė, – sakė Johnas Hessas, „Hess Corp.“ generalinis direktorius, – Naftos ir dujų reikės dar artimiausius dešimt-dvidešimt metų, ir jų prireiks daug.“
Rimtas įspėjimas
„Saudi Aramco:“ generalinis direktorius perspėjo dėl „chaoso“, nebent vyriausybės liautųsi atkalbinėti investuoti lėšas į iškastinį kurą. Tarptautinis energetikos forumas su būstine Rijade paragino bendroves iki šio dešimtmečio pabaigos padidinti išlaidas iki 523 mlrd. dolerių per metus, norint užbėgti už akių nekontroliuojamam energijos kainų šuoliui ir ekonominiams neramumams.
Ši žinutė, tikėtina, nelabai patiks politikos formuotojams ir aplinkosaugininkams, kurie reikalauja griežtesnių išmetamųjų teršalų kiekio apribojimų visame pasaulyje. Tačiau kartu tai ir naujoji realybė, nes Šiaurės pusrutulis, žengdamas į žiemą, susiduria su energijos stygiaus ir rekordinio kainų šuolio grėsmėmis.
Susitelkiant vien tik į tiekimo subjektus, klimato kaitos nepavyks sustabdyti, sakė „Exxon Mobil Corp.“ generalinis direktorius Darrenas Woodsas savo įžanginėje kalboje, kuri nuskambėjo 5 000 konferencijos dalyvių auditorijoje.
„Siauras susitelkimas į vieną iššūkio aspektą ir atitinkamų priemonių įvedimas gali sukelti reikšmingų nenumatytų padarinių, – sakė D. Woodsas. – Geriausi ketinimai, prastai įgyvendinami, gali padaryti daugiau žalos nei naudos.“
Emisijų tikslai
Amerikiečių bendrovės, įskaitant „Exxon“ ir „Chevron“, daug daugiau dėmesio skiria savo pačių emisijų, vadinamųjų „Scope 1“ ir „Scope 2“, išvalymui nei tų, kurių susidaro naudojant jų produktus. Skirtingai nei dauguma Europos šalių, JAV gręžimo įmonės mano, kad „Scope 3“ išmetamieji teršalai, kurie sudaro didžiausią naftos ir dujų taršos dalį, yra vartotojų atsakomybė.
„Tai labai didelis, didžiulis iššūkis, – sakė Markas Little‘as, Kalgaryje įsikūrusios bendrovės „Suncor Energy Inc.“ generalinis direktorius. – Ir visi stengiasi jį įveikti per pasiūlos pusę ir demonizuojant gamintojus, bet kada mes pradėsime tikrąjį pokalbį?“