Naftos kainų šokas, kokio pasaulis seniai nematė, – pačiu netinkamiausiu ekonomikai metu

Rekordinis naftos kainų šuolis po dronų atakos Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamykloje ištiko pačiu netinkamiausiu metu, kai pasaulio ekonomika ir taip susiduria su gilėjančiu nuosmukiu.

Nors situacijos rimtumas priklausys nuo to, kiek ilgai truks kainų šuolis, šie pokyčiai dar labiau pakirs verslo ir vartotojų pasitikėjimą, o šis jau ir taip trapus, turint omenyje JAV ir Kinijos prekybos nesutarimus ir lėtėjančią pasaulinę paklausą. Gamybos nuosmukis visame pasaulyje stabdo eksporto jėgainių – Kinijos ir Vokietijos – augimą.

„Mažiausiai mums dabar reikia neigiamos pasiūlos šoko, kai pasaulinis augimas ir taip sinchroniškai sulėtėjęs daugelyje geopolitinių taškų“, – pažymėjo Robas Subbaramanas, Singapūro „Nomura Holdings Inc.“ pasaulinių makrotyrimų vadovas.

Naftos šokas kilo tuo metu, kai pasaulio ekonomiką yra užplūdę įvairūs pavojaus ženklai. Kinijos pirmadienio duomenys rodo prasčiausius vieno mėnesio pramonės produkcijos rodiklius nuo 2002 metų. Liepos mėnesį Tarptautinis valiutos fondas sumažino pasaulinio augimo perspektyvą, jau ir taip žemiausią nuo finansų krizės pradžios, iki 3,2 proc. šiais metais ir 3,5 proc. kitąmet; 3,3 proc. ar mažiau būtų silpniausias rodiklis nuo 2009 metų.

Pasekmės įvairios

Naftos kainų šuolio poveikis visame pasaulyje skirsis.

Kylančios ekonomikos šalys, jau ir taip kenčiančios fiskalinį deficitą, – kaip antai Indija, Pietų Afrika ir kitos – rizikuoja patirti didelius kapitalo nutekėjimus ir valiutų silpimą.

Eksportuojančių šalių korporacijos ir vyriausybės džiaugsis didesnėmis pajamomis, o išaugę degalų kaštai guls ant importuojančių šalių pečių – tai gali paskatinti infliaciją ir pakenkti paklausai. Kinija, didžiausia naftos importuotoja pasaulyje, yra ypač jautri kylančioms naftos kainoms; importuota energija naudojasi ir daugelis Europos šalių.

Kadangi infliacija nėra tiesioginis pasaulinės ekonomikos rūpestis, didesnį nerimą kelia tai, kokį poveikį turės kainų šokas jau ir taip nusilpusiai pasaulinei paklausai.

„Infliacija šiuo metu nėra aktuali problema, – teigia Louisas Kuijsas, vyriausiasis Azijos ekonomistas, atstovaujantis Honkongo „Oxford Economics“. – Tačiau gamybos trūkumas ir išaugusios kainos užgniauš perkamąją galią, ir tai atsilieps išlaidoms šiuo pasaulinei ekonomikai nestabiliu laikotarpiu.“

Bankų reakcija?

2017 m. TVF atliktoje analizėje nustatyta, kad vienus metus trunkantis standartinis naftos tiekimo šokas, per kurį naftos kainos šokteli daugiau nei 10 proc., dvejus metus sumažina pasaulinę produkciją apytikriai 0,1 proc.

Naujienos iš Saudo Arabijos padidina tikimybę, kad centriniai bankai imsis papildomos monetarinės politikos, tikėdamiesi didesnių energijos kaštų, kurie faktiškai yra dar vienas mokestis vartotojams, „Bloomberg Television“ paaiškino Singapūro „Standard Chartered Plc“ vyriausiasis ekonomistas Davidas Mannas.

„Mes tvirtintume, kad tai dar viena priežastis, kodėl per artimiausias kelias savaites iš centrinių bankų galime tikėtis naujų netikėtumų“, – teigia D. Mannas.

Federalinė rezervų sistema yra pasirengusi sumažinti palūkanų normas per antrąjį susitikimą šią savaitę, o jos pavyzdžiu seks Japonijos bankas, kuriam investuotojai daro spaudimą dar labiau sušvelninti monetarinę politiką. Brazilijos, Pietų Afrikos, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai šią savaitę taip pat spręs politikos klausimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasinaudojo proga dar kartą užsipulti federalinį rezervą ir pakartoti reikalavimą smarkiai sumažinti skolinimosi išlaidas. „Dėl federalinio rezervo Jungtinės Valstijos moka DAUG didesnes palūkanas nei kitos konkuruojančios šalys, – pirmadienį tviteryje plūdosi prezidentas. – Ir dabar, negana to, dar ta nafta. Didelis palūkanų normų sumažinimas, paskata!“

Kalbant apie tai, kokios reakcijos galima tikėtis iš kylančių ekonomikų, Filipinų centrinio banko valdytojas Benjaminas Diokno pareiškė, kad kainų šokas bus minimas politikos formuotojų diskusijose, kai kitą savaitę jie susitiks aptarti palūkanų normų. Ketvirtadienį numatytas ir „Bank Indonesia“ politikos posėdis. Dauguma ekonomistų, apklaustų prieš Saudo Arabijos išpuolį, prognozavo normos sumažėjimą 25 baziniais punktais.

„Žymus naftos kainų šuolis yra paskutinis dalykas, kurio šiuo metu reikia pasaulio ekonomikai“, – pabrėžė Shane'as Oliveris, „AMP Capital Investors Ltd.“ investicijų strategijos vadovas ir vyriausiasis ekonomistas.