Fondai su maždaug 630 mlrd. dolerių vertės aktyvų turi ką statyti ant kortos, kuomet centrinis bankas rengiasi pirmas pasitraukti iš eksperimentinės pinigų politikos. Likusiam pasauliui stebint, Švedijos „Riksbank“ ketvirtadienį padidino bazinę atpirkimo sandorių palūkanų normą nuo -0,25 proc. iki nulio, taip nutraukdamas pusę dešimtmečio trukusį neigiamų palūkanų ciklą.
Politika truko „pernelyg ilgai“, sako Richardas Grottheimas, valstybinio pensijų fondo AP7 vadovas. Fondas prižiūri per 50 mlrd. dolerių vertės Stokholmo aktyvų. Grįžus prie nulinio lygio, „mums bus lengviau vykdyti trumpalaikes investicijas, nes pavyks išvengti svarbiausios rizikos – nominalios pinigų vertės griūties“.
Pasak R. Grottheimo, penkeri metai praktikos, kai kreditoriams buvo įprasta mokėti paskolų gavėjams, „sukėlė keistą situaciją palūkanų normų rinkoje“.
Nuo tada, kai buvo įvestos neigiamų palūkanų normos, kaip priemonė nuo nuolat žemos infliacijos po finansinės krizės, dėl tokių normų kyla vis daugiau ginčų bei abejonių. Švedijoje jos dar neatgaivino infliacijos iki „Riksbank“ užsibrėžto 2 proc. tikslinio rodiklio, nors Švedijos krona patyrė rekordines žemumas.
Tuo tarpu bankininkystė kaip verslo modelis, pasikeitė drastiškai, kaip ir ilgametes tradicijas turintys taupymo modeliai.
„Neigiama pirkimo sandorių palūkanų norma ir vyriausybinių obligacijų pirkimas suveikė tinkamai ir turėjo teigiamą poveikį ekonomikai. Bet jeigu neigiamos nominalios palūkanų normos bus suprantamos labiau kaip nuolatinė būsena, veiksnių funkcionavimas gali keistis ir gali atsirasti neigiamas poveikis“, – šių metų spalį teigė „Riksbank“.
Dauguma ekonomistų, kurie stebi banką, tikisi, kad jis stabtelės, kai bazinė atpirkimo sandorių palūkanų norma grįš į nulinį lygį.
O tada kyla klausimas, kuo skiriasi nulinė norma nuo -0,25 proc. normos.
„Pakėlus palūkanų normas iki nulinio lygio, padėtis bus bent jau ne tokia ekstremali kaip anksčiau, – komentavo Tonis Perssonas, pensijų fondo „Alecta“ fiskuotų pajamų ir valiutų skyriaus vadovas (fondas prižiūri beveik 100 mlrd. dolerių vertės aktyvus.) – „Riksbank“, regis, supranta kainą, susijusią su neigiamomis palūkanomis.
Bet iš tikrųjų „didele dalimi neigiamos realiosios palūkanos“ ir toliau galios, sakė T. Perssonas. Ir greičiausiai jos galios „dar ilgą laiką“.
„Nereiktų dramatizuoti palūkanų didinimo nuo -0,25 proc. iki nulinio lygio“, – sakė jis. „Itin žemos ilgalaikės palūkanų normos“ išlieka „didesne ir rimtesne problema“, pažymėjo jis.
Nulio nesiekiantis lygis puikiai tiko paskolų gavėjams, bet pensijų pramonei, visomis išgalėmis besistengiančiai generuoti pajamas, būtinas augantiems įsipareigojimams padengti, tokia neigiamų palūkanų aplinka yra negailestinga.
Švedijos dešimties metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas tik šiek tiek viršija nulinį lygį, trumpesnės trukmės obligacijų pajamingumas jau persirita į neigiamą teritoriją. „Riksbank“ kol kas yra įsipareigojęs pirkti obligacijas iki kitų metų pabaigos.
Anot T. Perssono, „būtų gerai, jei centriniai bankai atsisakytų kišimosi į vyriausybių obligacijų rinkas“.