„Nordea Bank Abp“ tariamai tvarkė apie 700 milijonų eurų (793 mln. dolerių) galimai nešvarių pinigų, kurių dalis susiję su Rusijos advokato Sergejaus Magnitskio mirtimi, pasak pirmadienį išplatinto suomių transliuotojo YLE pranešimo. Ataskaitoje cituojami nutekinti dokumentai, apimantys 2005–2017 metus.
„Nordea“ vyriausioji rizikos vadovė Julie Galbo vėlyvą pirmadienį interviu atsakė, kad dauguma kaltinimų jau anksčiau buvo viešai žinomi, o šiuo metu bankas bando nustatyti, ar esama naujų. Bet kokia įtartina elgsena būtų pranešta valdžios institucijoms, teigė ji.
Nesusijusiame straipsnyje Jungtinės Karalystės laikraštis „Guardian“ paskelbė, kad maždaug 4,6 milijardai dolerių buvo išsiųsti į Europą ir Jungtines Valstijas iš rusų valdomo 70 ofšorinių kompanijų su lietuviškomis sąskaitomis tinklo.
Laikraštis citavo duomenis apie banko transakcijas, kuriuos pateikė Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos ataskaitos projektas, arba OCCRP, ir 15min.lt. „Guardian“ teigė, jog nėra įrodymų, kad galutiniai lėšų gavėjai žinojo apie pradinį pinigų šaltinį.
Skandalo eskalavimas
Beveik kasdien gaunami pranešimai atskleidžia mastą įtartinos veiklos, įsukusios bankus, kurie anksčiau garsėjo patikimumu. Šiuo metu Baltijos šalyse – Europos Sąjungos narėse, kurios kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, – Šiaurės šalyse, JAV, JK ir kitur vyksta tyrimai, tačiau gali tekti laukti ištisus mėnesius, kol bus atskleistas tikrasis situacijos mastas.
Billas Browderis, investuotojas, kuris pastarąjį dešimtmetį praleido keldamas bankams bylas dėl pinigų plovimo po S. Magnitskio mirties Rusijos kalėjime, pareiškė, kad bus pateikta ir daugiau įtarimų. B. Browderio kolega S. Magnitskis nagrinėjo 230 milijonų dolerių mokesčių aferą. „Tai tik ledkalnio viršūnė“, – pareiškė B. Browderis, komentuodamas „Nordea“ pranešimą.
Panašu, kad Šiaurės šalių bankai – dažniausiai per savo Baltijos šalių filialus – rusų nusikaltėliams pasitarnavo kaip lėšų nukreipimo į Vakarus centrai.
„Danske Bank A/S“ šiuo metu nagrinėja Jungtinių Valstijų institucijos, po to, kai bankas pripažino atsidūręs Estijos 230 milijardų dolerių nešvarių pinigų skandalo centre. Švedijos seniausias skolintojas ir didžiausia finansinė grupė Baltijos šalyse, „Swedbank AB“, praėjusį mėnesį atsidūrė tos pačios bylos sūkuryje; šiuo metu banką tiria Švedijos ir Estijos finansų reguliuotojai.
„Kol bankai savo noru neatskleis viso įtariamų sandorių, kuriuose dalyvavo, masto, visa tai tęsis ir tęsis“, – teigia Philipas Richardsas, Londono „Bloomberg Intelligence“ analitikas.
Atnaujinama veikla
Pastarieji su „Nordea“ susiję pinigų plovimo atvejai, kuriuos kartu su Danijos laikraščiu „Berlingske“ paviešino YLE, rodo, kad dauguma įtartinų pinigų buvo pervesta atliekant banko operacijas Estijoje, Danijoje ir Suomijoje. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į sistemingą fiktyvių kompanijų naudojimą finansinėse transakcijose. YLE teigė, kad nėra aišku, ar visi sandoriai buvo tikrai neteisėti.
„Mes peržiūrėsime, kaip jau darėme ir anksčiau, santykius su klientais ir įvykdytus sandorius, ir pranešime institucijoms, jei aptiksime įtartiną elgseną, – patvirtino J. Galbo, „Nordea“ vadovybės narė nuo 2017 m. – Gana akivaizdu, kad dalis šiandieninių įtarimų sutampa su įtarimais, kuriuos jau anksčiau aprašė žiniasklaida.“
Pirmadienį pasklidus naujienoms, kad YLE ir „Berlingske“ ruošiasi išplatinti pranešimą, „Nordea“ akcijos nukrito net 6,5 proc. Kai investuotojai pamatė, kad minimos sumos yra kur kas mažesnės už tas, kurios siejamos su „Danske“ skandalu, akcijos pakilo 3,5 proc.
Švedijos valdžios institucijos jau skyrė „Nordea“ baudą už tai, kad bankas nesilaikė kovos su pinigų plovimu taisyklių. „Nordea“ ne kartą patikino, kad bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis.
Neseniai B. Browderis pateikė „Nordea“ skundą, teigdamas, kad bankas susijęs su „Danske“ skandalu. Suomijos prokuratūra ir policija nagrinėja bylą ir dar nepaskelbė, ar tyrimas jų manymu yra pagrįstas.
DELFI dėl pasirodžiusių naujienų apie „Nordea“ kreipėsi komentaro į Lietuvos banką. Tad prie šio „Bloomberg“ straipsnio pridedame gautą komentarą.
Lietuvos bankas buvo radęs trūkumų
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis teigia, kad visi atvejai, susiję su pinigų plovimu yra griežtai vertinami. Bet kokia viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija yra analizuojama, nuolat palaikomas ryšys su Šiaurės ir Baltijos šalių priežiūros institucijomis, Europos Centriniu Banku.
„2015 m. Švedijos priežiūros institucija atliko Nordea Bank AB pinigų plovimo prevencijos inspektavimą, kurio metu aptiko pažeidimų, skyrė poveikio priemonę ir davė nurodymus ištaisyti trūkumus. Reaguodami į švedų institucijos patikrinimą bei siekdami įsitikinti, kad trūkumai šalinami visos grupės lygiu, Lietuvos bankas 2016 m. patikrino, kaip pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikosi Nordea Bank AB Lietuvos filialas. Inspektavimo metu rasta tam tikrų trūkumų, apie kuriuos buvo informuota ir Švedijos priežiūros institucija bei patronuojantis bankas, tačiau tuo pačiu įsitikinta, kad Nordea Lietuvos filialas iš esmės tinkamai reaguoja į duotus nurodymus, diegia papildomas pinigų plovimo prevencijos priemones, automatizuoja procesus, siekdamas laiku reaguoti į įtartinas operacijas.
Netrukus po inspektavimo Nordea Lietuvos filialas pateikė Lietuvos bankui informaciją, pagrindžiančią, jog Lietuvos banko inspektavimo metu rasti trūkumai jau pašalinti“, – informuoja V. Valvonis.
Jis prideda, kad papildomai su filialu susisiekta 2017 m. pirmąjį ketvirtį, o tuo metu pateikta informacija rodė tai, kad filialas toliau stiprina pinigų plovimo prevencijos priemones.
2017 metų spalį „Nordea“ bankas susijungė su DNB ir pradėjo naują etapą kaip „Luminor“ bankas. V. Valvonio teigimu, dėl pasirodžiusios informacijos „Luminor“ klientai gali būti ramūs, jiems nereikia imtis jokių veiksmų, nes bankas dirba stabiliai, atitinka visus reikiamus normatyvus.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) DELFI informavo, kad šiuo metu dėl minėto banko veiklos nėra pradėjusi tyrimo. Duomenų apie tyčinį šio banko dalyvavimą pinigų plovimo schemose nėra. Neigiamų signalų, sudarančių pagrindą manyti, kad padėtis Latvijoje ir Estijoje daro poveikį Lietuvos finansų sistemos saugumui, šiuo metu nenustatyta.
„2017 metais FNTT atliko tikslines specifinę veiklą vykdančių sektorių analizes, kurių metu buvo siekiama identifikuoti esamą riziką. Analizuojant užsienio bendrovių, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose (ang. offshore), sąskaitose vykdomas tranzito ir kitokias pinigines operacijas, nustatyta, kad po bankų „Snoras“ ir „Ūkio bankas“ uždarymo lengvatinių įmonių skaičius Lietuvoje gerokai sumažėjo ir šiuo metu tokių sąskaitų yra labai nedaug.
Europos Tarybos Ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (MONEYVAL), vertinimo duomenimis, pinigų plovimo rizika Latvijos Respublikos bankuose iš esmės yra susijusi su klientų nerezidentų skaičiumi, įskaitant klientus, registruotus lengvatinio apmokestinimo tikslinėse teritorijose. Estijoje ir Latvijoje susiklosčiusią situaciją lėmė klientų nerezidentų ir jų operacijų skaičius“, – informuoja FNTT.
Patikinama, kad FNTT siekdama užtikrinti tinkamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, nuolat bendradarbiauja su finansinio sektoriaus subjektais.