Atrodytų, surinkta įtikinamų argumentų, įrodančių tai, ko daugelis ir tikėjosi: Vankuverio būsto kainos per penkerius metus iki 2017 metų pakilo 60 proc., ir tokį kainų šuolį pakurstė iš dalies nešvarūs pinigai, didelė dalis atkeliaujanti iš Azijos.
Bet vyriausybės argumentai gali būti mažiau įtikinami nei iš pradžių manyta. Gilesnė analizė rodo, kad yra nedaug faktinio pinigų plovimo įrodymų, ir netgi tuo atveju – išplautos sumos gali būti daug mažesnės. Ir nors vienoje ataskaitoje teigiama, kad didelė įtartinų lėšų dalis atkeliauja iš Kinijos, kitoje ataskaitoje nurodoma kita šalis – Jungtinės Valstijos.
„Labai nelengva tiksliai nustatyti išplaunamų pinigų srautus, – sakė Vanessa Iafolla iš Vaterlo universiteto (Ontarijas, Kanada), tirianti pinigų plovimo atvejus. – Sunku įvertinti tai, ko negali pamatyti.“
Trečias pagal dydį Kanados miestas, garsėjantis brangiausia būstų rinka, vis labiau susiskaidęs dėl to, kas paskatino stiprų namų brangimą 2017 metų viduryje, kai tipinio būsto kaina viršijo milijoną dolerių. Iš premjero Johno Horgano vyriausybės, kuri pažadėjo pasiekti, kad būstai taptų labiau prieinami, daromas spaudimas – reikalaujama atsakymų. Praėjusį trečiadienį ji paskelbė apie pradėtą oficialų pinigų plovimo tyrimą.
Provincija planuoja iki kitų metų sudaryti viešąjį registrą tikrųjų turto savininkų – viena iš svarbiausių priemonių žingsnis po žingsnio atidengiant anonimiškumo skraistę, kuri ir leidžia klestėti nešvariems pinigams, sutaria dauguma ekspertų. O tuo tarpu ji analizuoja turima informacija paremtus apytikrius paskaičiavimus.
Tyrimas nustatė, kad per Britų Kolumbiją pernai buvo išplauta 7,4 mlrd. Kanados dolerių . Pastebėta, kad didžiausių nešvarių pinigų, išplautų į Kanadą, šaltiniu buvo Jungtinės Valstijos – 4,9 mlrd. Kanados dolerių, arba šešis kartus daugiau nei iš Rytų Azijos, įskaitant Kiniją. Antrasis tyrimas, kuriam vadovavo buvęs policijos vadas, nustatė tūkstančius įtartinų turto nuosavybių ir paskelbė, kad „Kinija pastebimai figūruoja“ įtartinų lėšų srautuose.
„Gravitacinis modelis“
Metodologija, naudota pirmajame tyrime ir žinoma, kaip gravitacinis modelis, siekiama nustatyti, kiek nešvarių lėšų sukasi pasaulyje, kurią jų dalis siekiama išplauti ir kokias sumas gali pritraukti kiekvienas regionas. Manoma, kad pinigų plovėjai veržiasi į vadinamuosius saugios priedangos regionus ir turtingas ekonomikas, kur daug lengviau paslėpti neteisėtai įgytas pajamas. Daroma prielaida, kad nusikaltėliai, kaip ir dauguma žmonių, perkelia didžiąją dalį savo finansinių aktyvų į nekilnojamąjį turtą.
„Nėra būdų to įrodyti“, bet šis metodas pralaužia ledus sprendžiant, regis, neįmanomą užduotį, kai bandoma pateikti galutines išvadas apie sandorius, apie kuriuos tiesiog nėra žinoma, telefonu sakė Johnas Walkeris, buvęs tyrėjas iš Australijos kriminologijos instituto, kuris pirmas sukūrė tokį modelį.
Vyriausybė pagarsino, kad 5 mlrd. Kanados dolerių suma ( iš 7 mlrd. Kanados dolerių), pernai išplauta provincijoje, buvo perkelta į nekinlojamąjį turtą, – tai aukščiausias iki šiol pateiktas tyrimo rodiklis. Jis gali siekti žemutinę 800 mln. Kanados dolerių ribą, atsižvelgus į tai, kaip ir kiek nusikaltėliai taupo ir kaip investuoja, teigiama ataskaitoje. Tyrimas taip pat nurodo, kad didesnės sumos išplaunamos nafta turtingoje Albertoje bei Ontarijuje su finansine sostine Torontu.
„Pernelyg supaprastinta“
Finansų ministrės Carole James teigimu, praėjusiais metais nešvarūs pinigai sukėlė būstų kainas provincijoje maždaug penkiais procentais. Anot ataskaitos autorių, galima kalbėti apie 3,7–7,5 proc. kainų šuolio diapazoną, bet kartu būtina atkreipti dėmesį į „didelį duomenų neapibrėžtumą“.
„Tokios išvados pernelyg supaprastinamos, – tvirtina Matthew McGuire‘as, teismo medicinos apskaitos specialistas, anksčiau dirbęs finansų žvalgybos padalinyje. – Pinigai išplaunami per nekilnojamąjį turtą, taip, bet veiksniai, veikiantys nekilnojamojo turto kainų pokyčius, yra daug sudėtingesni ir neapsiriboja tik nusikalstama veika.“
Trečiadienį vyriausybės spaudos pranešime teigiama, kad poveikis federacijos „Metro Vancouver“ kainoms gali siekti „per 20 proc.“, savotiškas „geografinis netolygumas“, kurio neįmanoma apskaičiuoti remiantis esamais duomenimis, praėjusią savaitę teigė ataskaitos pirmininkė Maureen Maloney. J. Horgano, C. James ir teisingumo ministro Davido Eb‘io administracija nesureagavo į prašymus pakomentuoti.
Vankuveris daugelį metų prikausto pasaulio dėmesį įspūdingomis istorijomis apie Azijos turtuolius, perkeliančius lėšas į regioną: studentai bei namų šeimininkės, skelbiantys nulines pajamas ir tuo pat metu turintys prašmatniausius kelis milijonus dolerių kainuojančius namus, kinai, švaistantys pinigus lošimo namuose, ne per seniausiai suklestėjusi „šešėlinė“ rinka prabangių automobilių eksporto (iš Vankuverio į Kiniją) sektoriuje, milijonus dolerių grąžinant pardavimo mokesčių užsienio pirkėjams.
„Elektroninis“ plovimas
Tokie veiksniai skatino suvokimą, esą Vankuverio pinigų plovimo problema yra didžiąja dalimi Azijos problema.
Bet turtingos ekonomikos generuoja nešvariausius pinigus ir iš nusikaltimų, susijusių su finansų sektoriumi, galinčiu milijardus perkelti sulig mygtuko paspaudimu, teigia Brigitte Unger, Utrechto universiteto profesorė. Pasak jos, Nyderlandai, tradiciškai užimanti pirmines pozicijas kovoje su nešvariais pinigais, yra anksčiau padariusi tą pačią klaidą tvirtindama, esą „pinigai plaunami tik kinų restoranuose ir lošimo namuose: „Dideli pinigai, aš vis dar įsitikinusi, ateina ne iš Kinijos,– telefonu iš Vienos sakė B. Unger. – Dideli pinigai ateina iš Jungtinių Valstijų ir iš Europos, nes tai turtingos šalys, besinaudojančios Kanada kaip plačiai atvertomis durimis, nes ši turi mažiau ribojimų, neleidžiančių asmenims rinktis, kur laikyti pinigus ir kaip nepatraukti viešumos dėmesio ir likti anoniminiu.“
Piniginės dovanos
Antroje ataskaitoje prabangių automobilių agentas pateikia „aiškių aiškiausią pinigų plovimo atvejį“, papasakodamas, kaip užsienio studentai be jokių kreditų, be jokių turimų pajamų, gauna finansavimą automobiliui įsigyti, paremtą elektroniniais pavedimais.
Užsienio studentų noras perdėtai demonstruoti savo turtus gali būti nemalonus, bet nebūtinai nusikalstamas. Užsienio studentas, kuris paprastai periodiškai grįžta namo, neprivalo raportuoti apie užsienyje uždirbamas pajamas ar mokėti pajamų mokestį, o piniginės dovanos iš šeimos narių pagal Kanados įstatymus neapmokestinamos.
Antrajame tyrime buvo kruopščiai išanalizuoti milijonai atvejų, susiję su pirkėjais iš užsienio, nuosavybės pirkimu be finansavimo, neaiškiais adresais ir neįprastomis hipotekos sąlygomis. Daugiau nei 2000 nuosavybių klasifikuota kaip didelės rizikos turtas vien dėl to, kad jų pašto adrese nurodyta Kinija ar Honkongas.
Galiausiai buvo prieita prie išvados, kad toks metodas turi trūkumų.
„Įtartinų nuosavybių“ analizė rodo, kad balų sistema gali būti neveiksminga, norint nustatyti turtą, susijusį su pinigų plovimu“, teigiama tyrime.