Baltijos jūros projektas, kuris kelia susirūpinimą, esą Kremlius kontroliuoja energijos tiekimą žemynui, yra užbaigtas ir laukia Vokietijos valdžios institucijų patvirtinimo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žada paspartinti dujų tiekimą ir teigia, kad „Nord Stream 2“ gali būti aktyvuotas „kitą dieną, kai“ tik bus patvirtintas reguliavimo institucijų sprendimas.
Tačiau vamzdynas gali likti nepatvirtintas iki gegužės 8 dienos, jeigu reguliuotojai išnaudos visą jiems leistą laiką. Ir visiškai neaišku, ar biurokratai sutiks paspartinti procesą, jei Europos energetikos problemos paaštrėtų.
Kylančios energijos kainos ir mažesnis nei leidžia pajėgumai tiekimas pastarosiomis savaitėmis paskatino kaltinimus iš Europos pareigūnų lūpų, esą Rusija mažina tiekimą, norėdama spustelėti valdžios institucijas, kad šios išduotų sertifikatą naujai jungčiai.
Mažai tikėtina, kad politinė skalė išjudės. Kadenciją baigiančios kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Vokietijos vyriausybė nepajudinamai remia projektą, nors tam prieštarauja Jungtinės Valstijos ir kai kurie Europos Sąjungos partneriai, kaip ir Rusijos kaimynė Ukraina.
Prie valdžios vairo stojus Olafui Scholzui, socialdemokratui, kurio partija tvirtai remia vamzdyną, mažai tikėtina, kad politika pasikeis.
Štai keletas galimų scenarijų:
Vokietijos patvirtinimas
Vokietijos federalinė tinklų agentūra iki sausio 8 d. turi paskelbti sprendimo dėl sertifikavimo projektą, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai dokumentai buvo pateikti Vokietijos valdžios institucijoms.
Panašu, kad patvirtinimas yra iš anksto numatytas, spalį ekonomikos ministerijai Berlyne pateikus savo vertinimą, esą „Nord Stream 2“ nekelia jokių rizikų Vokietijos ir ES energijos tiekimui.
ES finansavimas
Tada sprendimo projektas bus pristatytas Europos Komisijai (EK) peržiūrėti, visų pirma dėl to, ar dujotiekis atitinka ES taisykles, pagal kurias dujų transportavimo verslas turi būti atskirtas nuo gamybos ir pardavimo, t. y. vadinamąjį „atskyrimo“ procesą.
Grupė aukštesnio rango Europos Parlamento (EP) įstatymų leidėjų spalį parašė laišką ES energetikos komisarei Kadri Simson, perspėdama, kad „Nord Stream 2“ neatitinka „atskyrimo“ reikalavimų. Jie paragino „aiškiai ir tvirtai“ laikytis Europos energetikos taisyklių.
Tačiau Komisijos išvada nėra įpareigojanti, todėl ji apriboja galimybes sustabdyti projektą. Labiau tikėtina, kad projektas bus atidėtas. ES turi du mėnesius išvadoms paskelbti, ir šis terminas gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams.
Ir tik tada Vokietijos reguliuotojas galės išduoti sertifikatą, taigi, „Nord Stream 2“ eksploatavimo pradžia gali nusitęsti gerokai į ateinančius metus.
„Jeigu Vokietijos reguliavimo institucija suteiks leidimą dujų tiekimui rytoj, jos bus pradėtos tiekti poryt“, – spalio mėnesį Sočyje kalbėjo V. Putinas.
Politinė parama
Pasipriešinimas dujotiekiui, ypač tarp rytinių ES valstybių narių, tokių kaip Lenkija, išlieka stiprus, ir Varšuvos vyriausybė spalį paragino Komisiją pradėti tyrimą dėl galimo „Nord Stream 2“ savininkės „Gazprom PJSC“ manipuliavimo rinka.
ES vykdomoji institucija teigė apklausianti dujų gamintojus ir tiekėjus, kad ištirtų „visus įtarimus dėl galimų antikonkurencinių veiksmų“ ir patikrintų, ar dabartinis kainų didėjimas yra susijęs su antimonopoliniais pažeidimais.
Politinio projekto žlugimo galimybė yra beveik atmetama. A. Merkel deklaracijoje su JAV susitarė, kad Vokietija imsis veiksmų, jei V. Putinas energiją paverstų ginklu, tačiau Berlynas nėra nusiteikęs uždaryti dujotiekį.
O. Scholzas veda derybas dėl vyriausybės suformavimo su Žaliaisiais ir verslą remiančiais laisvaisiais demokratais, o tiek vieni, tiek kiti rinkimų kampanijos metu atvirai pasisakė prieš „Nord Stream 2“ projektą. Tačiau beveik nėra abejonių, kad SPD, kaip didžiausia vyriausybėje esanti partija, blokuotų bet kokią koalicinio susitarimo formuluotę, kuri keltų grėsmę projektui.