Apskaičiuota, kad Barenco jūroje glūdi daugiau nei 60 proc. dar neatrastų Norvegijos angliavandenilių išteklių, todėl ji nuo seno laikoma šalies naftos ir dujų pramonės ateitimi. Tačiau žvalgybos laimėjimų iki šiol pasitaikė nedaug, o infrastruktūros trūkumas apsunkino tolesnę plėtrą.
Pastaraisiais metais vis dažniau buvo keliami klausimai, kiek iš šių nepanaudotų išteklių galiausiai bus išgauta ir eksportuota.
Rusijos invazija į Ukrainą viską pakeitė. Norvegija tapo Europos didžiausia gamtinių dujų tiekėja ir patiria vis didesnį spaudimą pumpuoti kuo daugiau šio kuro savo kaimynėms, kol žemynas baigia nutraukti dar likusius energetinius ryšius su Maskva.
„Dabartinis status quo nėra išeitis, – sakė Torgeris Rodas, į Barenco jūrą orientuotos energijos gamintojos ‚Var Energi ASA‘ vykdomasis direktorius, duodamas interviu Hamerfeste, šiauriausiame pasaulio didmiestyje. – Net jei norime tiesiog išlaikyti esamą gavybą, turime daugiau žvalgyti, daugiau atrasti.“
Norvegija jau dabar pumpuoja naftą ir dujas iš dviejų Barenco telkinių: Goliato ir Snohvito. Gręžimo darbai šiame regione pažengę toliau į priekį nei kituose Arkties vandenyse, nes dėl šildančio Golfo srovės poveikio pietiniai jūros ruožai ištisus metus beveik neužšąla. Vis dėlto, norint reikšmingai padidinti šalies eksportą, reikia daugiau projektų.
Praėjusią savaitę kalbėdamas Hamerfeste Norvegijos naftos ir energetikos ministras Terjė Aaslandas paragino naftos ir dujų kompanijų vadovus „nepalikti akmens ant akmens“ ir netgi pavadino tai jų „socialine atsakomybe“ – atrasti Barenco jūroje daugiau angliavandenilių.
Galbūt dujų vartotojai tokiose šalyse kaip Vokietija ir Jungtinė Karalystė ir nori tai girdėti, tačiau pačioje Norvegijoje atsiranda teigiančių, jog gręžimas Arktyje pažeidžia šalies atsakomybę už klimato kaitą. 2020 m. aktyvistai padavė vyriausybę į teismą, teigdami, kad leidimas vykdyti naujus naftos žvalgymo projektus Barenco jūroje klimato krizės akivaizdoje pažeidžia pagrindines žmogaus teises.
Pateikus apeliaciją Norvegijos aukščiausiajam teismui, byla buvo atmesta. Vėliau ji buvo perduota Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Kol vyksta teisinė kova, kompanijos ir toliau tęsia planus didinti gręžimo apimtis, o „Var Energi“ yra viena iš daugiausia investavusių į šį regioną. Kartu su „Aker BP ASA“ aptiktas Lupos telkinys buvo didžiausias praėjusių metų atradimas Norvegijos kontinentiniame šelfe ir yra netoli Goliato naftos telkinio. Kovo mėnesį netoliese buvo patvirtintas antrasis radinys, pavadintas Countachu, o tai sustiprino tikėjimą, jog šiame regione galima rasti dar tris ar keturis naujus telkinius, pasakojo T. Rodas.
„Aker BP“, kuri 2021 m. sumažino žvalgybos Arktyje planus, „šiuo metu Barenco jūroje atlieka daugiau techninių darbų nei per ilgą laiką“, interviu sakė kompanijos generalinis direktorius Karlas Johnny‘is Hersvikas: „Dar pažiūrėsime, ar tai galiausiai taps didesniu aktyvumu.“
Toliau į šiaurę „Equinor ASA“ skuba „koreguoti“ milžiniško Wistingo telkinio planus, kuriuos praėjusių metų pabaigoje sustabdė dėl sąnaudų infliacijos ir įrangos pristatymo kliūčių. Naujas planas bus parengtas iki 2026 m. pabaigos, teigė už žvalgybą ir gavybą atsakinga „Equinor“ vyresnioji viceprezidentė Grete Birgitte Haaland.
„Vykdome Wistingo puolimą, – sakė G. Haaland, trečiadienį duodama interviu Hamerfeste. – Patys matote, koks didelis yra Wistingas, palyginti su bet kuo kitu, todėl rasti ten sprendimą nepaprastai svarbu.“
Wistingas – kuriame, kaip manoma, glūdi maždaug 500 milijonų barelių naftos ekvivalento – vien savo dydžiu žada patrauklią perspektyvą. Tačiau jis yra maždaug už 310 kilometrų į šiaurę nuo Hamerfesto, regione, kuriame kol kas nėra jokios infrastruktūros.
Artimiausias telkinys – Johano Castbergo – yra už maždaug 160 kilometrų, o gavyba jame turėtų prasidėti 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį. Jį aptarnaus plūduriuojantis gavybos ir sandėliavimo laivas, kurio eksploatacija vėluoja ir stringa, įskaitant problemas, susijusias su korpuso suvirinimo darbais. Kitą didelį Barenco jūros naftos gavybos projektą – Goliatą – persekiojo kaštų viršijimas, vėlavimai ir techninės problemos, kurios išliko ir po gavybos pradžios 2016 m.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad yra didelė tikimybė rasti dujų šiuose regionuose, kurie bus pradėti žvalgyti kitame etape“, – sakė G. Haaland. Tačiau gamtinių dujų tiekimas rinkai iš tokios tolimos vietovės kelia dar didesnių iššūkių nei nafta.
Snohvito telkinio dujos tiekiamos tiesiai į suskystintųjų gamtinių dujų gamyklą Hamerfeste, iš kurios kroviniais gabenamos po visą pasaulį. Tačiau tenykščiai pajėgumai iki 2040 m. bus išnaudoti. Kad būtų pateisinama tiesti dujotiekį toliau į pietus, reikėtų atrasti didesnį dujų kiekį, teigė G. Haaland.
Tai reiškia, kad gręžiniai Barenco jūroje daugeliui kompanijų nėra tokie patrauklūs, nors tikimybė aptikti juose naftos ir dujų yra didesnė.
„Viename Barenco gręžinyje randama daugiau nei bet kuriame gręžinyje toliau į pietus, – sakė T. Rodas iš ‚Var Energi‘. – Tai daug ką pasako apie Barenco potencialą, tačiau visa infrastruktūra yra pietuose, todėl ten lengviau sukurti pridėtinę vertę.“
Dėl šios priežasties Norvegijos naftos kompanijos pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skyrė žvalgybai arčiau esamų platformų, kad sumažintų gavybos sąnaudas. Tačiau dėl karo Ukrainoje atsirado naujas skubos jausmas, kad reikia užsitikrinti naujų atradimų, kurie galėtų gerokai padidinti Norvegijos produkciją.
Vyriausybė siūlo 92 žvalgybos blokus, kuriuos galima įsigyti pagal vadinamąjį iš anksto apibrėžtos teritorijos licencijavimo etapą 2023 m. 78 iš jų yra Barenco jūroje. „Equinor“ planuoja imtis „aktyvaus“ vaidmens šiame procese, sakė G. Haaland.
„Šiaurė mums visada buvo svarbi, – sakė ji. – Norime nuodugniau ją ištirti ir tikime, kad rasime ten daugiau.“