Skirtumą galima susieti su vienu konkrečiu momentu. Pasak SEB vyriausiojo valdytojo Johano Torgeby‘io, bankas aiškiai apsisprendė 2006 metais. Tuomet SEB ėmėsi ne rezidentų srautų, tapusių kiekvieno Šiaurės Europos-Baltijos šalių pinigų plovimo skandalo epicentru, problemos. J. Torgeby‘io teigimu, tokie SEB sprendimai didžiąja dalimi susiję su nužudytu centrinio banko atstovu.
Pavojingi srautai
„Danske“ 2007–2015 m. laikotarpiu teko apie 220 mlrd. JAV dolerių vertės Estijos ne rezidentų srautų;
„Swedbank“, turimais duomenimis, buvo sudaręs didelės rizikos sandorių už 155 mlrd. JAV dolerių;
SEB tvirtina turėjęs apie 93 mlrd. dolerių vertės Estijos ne rezidentų srautų 2005–2018 metų laikotarpiu.
SEB, kaip ir „Swedbank“, yra įsikūręs Stokholme. Abu bankai dominuoja Baltijos bankininkystės rinkoje, kurioje, kaip įtariama, vyko didelio masto pinigų plovimas. Rusų nusikaltėliams, siekiantiems perkelti savo lėšas į Vakarus, schema buvo tobula, leidžianti prieiti prie kelių aukščiausiai kotiruojamų pasaulyje kreditorių per regioną, kuris geografiniu požiūriu yra artimas ir gerai pažįstamas.
„Praėjus trims dienoms po A. Kozlovo perspėjimo, mes pradėjome bendradarbiauti su policija“, – interviu sakė J. Torgeby‘is.
Netrukus po apsilankymo Estijoje A. Kozlovas buvo nušautas. Vėlesnis tyrimas susiejo žmogžudystę su bankininkais, kurie piktinosi jo pastangomis kovoti su pinigų plovimu.
Perspėjimas iš A. Kozlovo lūpų „buvo labai svarbus“, sakė J. Torgeby‘is. Jis „galima sakyti, pagreitino tai, ką šiandien vadintume moderniomis priemonėmis apriboti rizikas, susijusias su pinigų plovimu“.
SEB vis dar bando išsiaiškinti, kas įvyko prieš daugiau nei dešimtmetį, ir vis dar nuodugniai tiria „daugybę 2005–2006 m. dokumentų“, sakė jis. Banko vadovybė „mėgina dar kartą įsigilinti į tai, kas nutiko prieš penkiolika metų“.
Anot investicinio banko „ABG Sundal Collier“, po 2006 metų sumažėję ne rezidentų srautai rodo, jog bankas buvo rimtai nusiteikęs užkirsti kelią nusikaltėliams naudotis Estijoje veikiančiu padaliniu. ABG teigimu, tokios priemonės turėjo apriboti brangiai kainuojančių tyrimų ir „didžiulių baudų“ riziką.
Švedijos žiniasklaida taip pat tvirtina, kad apie 50 mln. dolerių, perkeltų per SEB, gali būti susiję su Rusijos mokestiniu sukčiavimu, kurį mėgino ištirti kalėjime miręs Sergejus Magnickis. S. Magnickis buvo vieno iš „Hermitage Capital Management“ įkūrėjo Billo Browderio advokatas. Billas Browderis buvo užsibrėžęs tikslą susekti su šia byla susijusius asmenis.
Žinoma, 30 mlrd. dolerių įtartinų srautų, kuriuos nustatė pats SEB, gali pakakti JAV tyrėjų dėmesiui patraukti, sako Elliottas Steinas, vyresnysis „Bloomberg Intelligence“ bylų analitikas iš Niujorko.
„Pagrindinis klausimas būtų: kiek visa tai paveikė JAV finansų sistemą per SEB, – sakė jis. – Galimybė, kad galėjo būti pažeistos sankcijos, taip pat didina tikimybę, jog Jungtinės Valstijos susidomės“.
Bet SEB sprendimas užgniaužti įtartinų sandorių srautą daugiau prieš dešimtmetį gali turėti įtakos JAV reakcijai.
„Pinigų plovimui taikomas penkerių metų senaties terminas, bet jeigu manoma, kad ankstesni sandoriai buvo atliekami pagal tą pačią schemą kaip ir vėlesni, jie gali būti vertinami kaip nuolatinis, pasikartojantis nusižengimas, ir tuomet senaties termino klausimas taptų iš esmės ginčytinu, – sakė E. Steinas. – Bet jeigu bankas ėmėsi žingsnių stabdyti minėtą veiklą iki 2017 metų, tai gali padėti sušvelninti baudą.“