Antra prarasta vasara dėl koronaviruso gali sukelti visą virtinę oro linijų krachų bei bankrotų, jau nekalbant apie pasikartojantį 2020 metų scenarijų: finansinę pagalbą, darbo vietų naikinimą, orlaivių pristatymo atidėjimus bei atšaukimus, teigia „IBA Group“ konsultantai.
Vien per praėjusią savaitę optimizmas, kilęs šoktelėjus indeksui „Bloomberg Wordld Airlines Index“ iki aukščiausio lygio nuo pandemijos pradžios, išgaravo.
TUI AG, didžiausia pasaulyje kelionių operatorė, apkarpė savo vasaros grafiką, kuris rodo, kad piko sezonas neprasidės iki liepos mėnesio ir vėluos mažiausiai dviem mėnesiais. Bendrovė „Ryanair Holdings Plc.“ surengė spaudos konferenciją, per kurią bandė nuraminti būsimus atostogautojus, kad jie galės nemokamai pasikeisti skrydžius, ir prašė juos „nepanikuoti“ dėl neigiamų naujienų.
„Situacija keičiasi sulig kiekviena diena, - interviu sakė IBA atstovas Stuartas Hatcheris. Vyriausybės supranta, kad kelionių atvėrimo atidėjimas sukels dar didesnį galvos skausmą aviacijos pramonei, bet yra sunerimusios dėl kylančių užsikrėtimų rodiklių, tęsiantis vakcinacijos kampanijai, sakė jis.
Europos vežėjos ypač jautriai reaguoja į besitvenkiančius debesis dėl augančio atvejų skaičiaus ir naujai įvedamų karantinų. Į laisvalaikio sektorių orientuotos bendrovės, tokios kaip TUI ir „Ryanair“, paprastai tris pirmuosius metų mėnesius skiria vasaros užsakymams, kurie leidžia jiems sukaupti pinigų tolesnei savo veiklai.
Bet kokia erdvė manevrams sparčiai siaurėja. TUI, kuri aptarnauja vokiečių bei britų keliautojus, plūstančius šiltesniais mėnesiais į Viduržemio regioną, ketvirtadienį pareiškė turinti pakankamai likvidžių lėšų „iki vasaros“, bet situacijos nedetalizavo. „British Airways“ savininkė IAG SA gavo naują paskolą, kaip užstatą panaudodama savo prestižinius Hitrou oro uosto kilimo ir nusileidimo takus.
Iki liepos arba bankrotas
Kelionės turi būti visiškai atnaujintos iki liepos 1 dienos, kitaip vežėjai rizikuoja prarasti tuos kelis mėnesius, kurie jiems garantuoja didžiąją metinio pelno dalį, ketvirtadienį pareiškė „Air France-KLM“ generalinis direktorius Benas Smithas.
„Daugumai Europos vežėjų liepa svarbi dėl trečiojo ketvirčio, kuris joms yra pagrindinis ketvirtis per metus“, - sakė B. Smithas per lobistinės grupės „Airlines for Europe“ surengtą spaudos konferenciją. Grupė reikalauja kuo greičiau įvesti vadinamuosius vakcinų pasus ir nuraukti karantinus, kurie žlugdo paklausą.
Nors 45 oro linijos sužlugo 2020 metais, daug daugiau bendrovių puoselėja viltis, kad poilsio rinkos greitu metu pagyvės, sakė S. Hatcheris. Metams įsibėgėjus, tokie lūkesčiai blanksta: Tarptautinės oro uostų taryba ketvirtadienį prognozavo, kad pasauliniai keleivių srautai šiais metais išliks beveik 50 proc. mažesni nei įprasta.
Nors dauguma vežėjų galėtų išgyventi vėluojančią vasarą, joms suteikiamos finansinės pagalbos kaina bus nemaža. Net iki iškylant naujausioms kliūtims, Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) paskelbė, kad vežėjams šiais metais prireiks 80 mlrd. JAV dolerių papildomos vyriausybinės paramos.
Dar didesnė finansinė parama
Europoje „Air France-KLM“ siekia papildomos paramos, be pernai suteiktų 10,4 mlrd. eurų (12 mlrd. JAV dolerių) paskolų bei garantijų. TUI, kuri pasiskolino iš Vokietijos vyriausybės 4,8 mlrd. eurų, per ketvirtadienį vykusį metinį susirinkimą nepateikė jokių finansinių prognozių, tik pažadėjo, kad pinigų srautai turėtų daugiau mažiau susibalansuoti, kai verslas normalizuosis.
Oro uostų sektoriui taip pat prireiks valstybinės paramos, teigė ACI grupė, perspėdama, kad net didieji centrai išgyvena rimtų sunkumų. Pramonė „šiuo metu yra atsidūrusi pavojingoje situacijoje“, sakė prakybos asociacijos ekonomistas Patrickas Lucasas.
Pigių skrydžių vežėjos, tokios kaip „Ryanair“, „EasyJet Plc.“ ir „Wizz Air Holdings Plc.“, turi stiprias likvidumo pozicijas ir, esant būtinybei, gali nesunkiai padidinti atsargas pasitelkdamos lėktuvų pardavimo ir atgalinės nuomos sandorius. Be to, galima tikėtis, kad JAV bus pratęsta 50 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų ir išmokų darbuotojams „Care Act“ programa, Europoje ir kitur gali būti toliau taikoma priverstinių nemokamų atostogų schema. Net ir tokių atveju oro linijoms gali tekti dar smarkiau mažinti išlaidas.
Vis daugiau bendrovių, tikėtina, sieks vietos apsaugos nuo bankroto, kur tai įmanoma, sekdamos tokių įmonių kaip „Norwegian Air Shuttle ASA“ ir „Virgin Atlantic Airways Ltd.“ pavyzdžiu.
Didžiosios Lotynų Amerikos vežėjos, įskaitant „Latam Airlines Group SA“, „Avianca Holdings SA“ ir „Grupo Aeromexico SAB“, užsitikrinusias apsaugą pagrindiniams savo verslams pagal JAV 11 straipsnį, kai valstybinė parama neskiriama nacionaliniu lygmeniu, greičiausiai prašys pratęsti terminą, tuo atveju, jeigu pinigų srautai neatsigautų, sakė S. Hatcheris.
Išpūsti užsakymai
IBA tikisi, kad bus imtasi veiksmų racionalizuoti pasiūlą Azijoje, kur lėktuvų užsakymų knygos išlieka išpūstos, ypač Pietryčių Azijoje bei Indijoje, ir žlungančių oro linijų nedaug. Tokie susijungimai kaip „Korean Air Lines Co.“ ir jos nacionalinės varžovės „Asiana Airlines Inc.“ gali tapti vis įprastesni.
Pinigų trūkumas, pakoregavęs oro linijų parko planus, paskatins bendroves nurašyti senesnius orlaivius ir pratęsti naujų pristatymų atidėjimus. : Visiški „Airbus Se“ ir „Boeing Co.“ užsakymų atšaukimai gali tapti vis labiau tikėtini.
Oro linijos ir kelionių bendrovės dabar laukia gegužės 5 dienos, kai turėtų paaiškėti britų premjero Boriso Johsnono sprendimas dėl kelionių iš Jungtinės Karalystės atvėrimo. Kovo pradžioje JK premjeras pareiškė, kad kelionės į užsienį galėtų būti atnaujintos nuo gegužės 17 dienos. Manoma, kad terminas bus atidėtas.
„Rinka pasiruošusi, klientai nori keliauti, - sakė Fritzas Joussenas, TUI generalinis direktorius. – Tačiau sąlygas turizmui būtina sudaryti politiniame lygmenyje.“