53-jų metų Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė apklausose prieš balandžio 24 dieną vyksiantį pakartotinio prezidento rinkimų turą nedaug atsilieka nuo prezidento Emmanuelio Macrono. Ji ne vieną mėnesį vykdė kampaniją žadėdama padidinti rinkėjų perkamąją galią sumažinant mokesčius benzinui, mazutui, gamtinėms dujoms ir elektrai. Tokia pagalba vartotojams žadama kartu su priemonėmis prieš vėjo turbinas, viršpelnio mokesčiu kai kurioms didžiausioms šalies energetikos bendrovėms ir pasitraukimu iš Europos elektros energijos rinkos.

Nors energijos kainos pradėjo kilti dar praėjusiais metais, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir energijai pabrangus iki rekordinių aukštumų, jos tampa centrine politinės darbotvarkės ašimi. Toks kainų šuolis sudaro daugiau nei pusę infliacijos Europoje, ir šiais metais viso žemyno namų ūkiams tai kainuos apie 230 mlrd. eurų (251 mlrd. JAV dolerių).

M. Le Pen skelbiasi varguomenės gynėja, ir jos politika gali būti veiksminga pažabojant namų ūkių ir vairuotojų patiriamus sunkumus dėl kylančių kainų. Jų rūpesčiai tapo galinga jėga Prancūzijos politikoje, ypač prisiminus „geltonųjų liemenių“ judėjimą, kuris sujaukė pirmųjų E. Macrono prezidentavimo metų laikotarpį.

Vis dėlto dėl tokių M. Le Pen planų šalis rizikuoja ilgainiui vis dažniau susidurti su energijos stygiumi